Augti negalima sustoti (1)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Jekaterina Rojaka / Ekonomika.lt

2013-07-30 12:15

Naujausi Lietuvos ekonomikos plėtros rodikliai nuteikia optimistiškai – pirmąjį pusmetį metinis ūkio augimas siekė įspūdingus 4,2 proc. Atrodytų, galima atsipalaiduoti – Lietuvos ekonomika jau tvirtai stovi ant kojų, tačiau džiaugtis kol kas dar anksti, nes gali paaiškėti, kad šios kojos yra molinės ir gali netrukus sutrupėti.

Visų pirma, antrąjį pusmetį ekonominis augimas Lietuvoje bus gerokai lėtesnis. Tą lems nepalanki užsienio rinkų aplinka ir palyginti aukšta praėjusių metų bazė. Pasaulio ekonomika ženkliai lėtina plėtros tempą: besivystančių rinkų, kurios pernai sudarė apie pusę viso pasaulio BVP, augimas šiemet yra kone perpus kuklesnis, o artimiausiai ir svarbiausiai mūsų šalies užsienio prekybos partnerei Rusijai šiemet apskritai žadama stagnacija. Be aktyvaus monetarinės ir fiskalinės politikos įsikišimo vargu ar pavyks jos variklį pataisyti. Daugelis vyriausybių prabilo apie ūkio skatinimo būtinybę, tačiau yra abejojama, kad atskiros priemonės galėtų iš esmės pakeisti pasaulio ekonomikos judėjimo vektorių.

Europoje šiuo metu stebimus nedrąsius stabilizacijos daigus, tikėtina, jau rudenį pakeis niūri realybė. Po rinkimų Vokietijoje, pagaliau teks imtis ilgą laiką atidėliotų periferinių euro zonos šalių skaudulių gydymo. Kadangi ženklaus progreso struktūrinių reformų srityje pasiekta nebuvo, konkurencingumo proveržio artimiausioje ateityje šiame regione laukti neverta. Tad rinkoms gali tekti dar kartą praryti karčią skolų nurašymo piliulę. Be to, prastėjanti padėtis darbo rinkoje ir vis gilėjanti socialinė atskirtis Europoje apsunkina ir taip vilkinamų sprendimų priėmimo procesą.

Lietuvos ūkio augimas antrąjį pusmetį vargu ar pranoks pirmąjį: tikriausiai nepavyks pakartoti rekordinio pernykščio derliaus, nepalanki palyginamoji bazė eksporto rodikliams, letargiškas vidaus vartojimo raida, ryškūs darbo rinkos disbalansas, bei ir vis dar besitęsiantis investicijų badas.

Kadangi Lietuvos atvira ekonomika gali tik susitaikyti su nepalankiais aplinkos pokyčiais, reikia dvigubinti pastangas siekiant išlaikyti aukštesnius augimo tempus ir konkurencingumą. Akivaizdu, kad tolesnis augimas yra neįmanomas be materialinių investicijų. Tačiau priversti verslininkus tokioje neapibrėžtoje situacijoje rizikuoti savo kapitalu yra utopija, ir padrikos skatinamosios priemonės neišjudins kritinės investicijų masės.

Kuo prie darnios ūkio raidos gali prisidėti Lietuvos valdžia? Pirmiausia, nežongliruoti mokesčių tarifais – pasižadėjimas jų nekaitalioti bent dvejus metus gali duoti geresnių rezultatų nei iki šiol siūlytos kosmetinės mokesčių reformos. Antra, nuolatinis ir tikslingas verslo aplinkos gerinimas, panaikinant bereikalingus ir dažnai perdėtus verslą kontroliuojančių institucijų reikalavimus . Ir geriausiais būdas tam pasiekti būtų šių institucijų įtraukimas į procesą, kad kontrolieriai būtų suinteresuoti kiek įmanoma greičiau panaikinti smulkius pažeidimus ir neatitikimus, stengtis perspėti, o ne bausti. Galiausiai, juk palaipsniui keičiasi Valstybinės mokesčių inspekcijos vaidmuo – vis daugiau šioje institucijoje įžvelgia ne cerberį, o verslo konsultantą. Nemažai svarbus yra tolesnis darbo rinkos liberalizavimas bei į kvalifikuotų techninių kadrų paruošimą orientuota švietimo sistema. Ir nors pastarojo veiksnio vaisius galima bus skinti tik į vėliau, tai yra investicija į ilgalaikę sėkmę. Tuomet kalbant apie ūkio augimo trajektoriją neprireiks blaškytis: sustoti negalima. Taškas.

DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka

 

- Jekaterina Rojaka

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas