Auksas pradeda žibėti (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Nauris Treigys / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-09-26 07:00

Investuotojai ir analitikai šiandien sunerimę dėl mažėjančių pelningumų. Ligi šiol saugumas reiškė mažą grąžą, o dabar nebūtinai reiškia bent kokią grąžą.

Jau žinome, kad investuodami į saugiausiomis laikomas Šveicarijos ir Vokietijos vyriausybių obligacijas investuotojai grąžos nesitiki, net primoka skolindami pinigus. Niekur neinvestuojantys žmonės, savo pinigus laikantys bankų indėliuose, taip pat moka už „saugumą“. Didžiausių Lietuvos bankų terminuotų indėlių metinės palūkanos yra mažesnės už infliaciją.

Mažesni bankai, viliojantys klientus didesnėmis palūkanomis, taip pat gali jas mažinti. Nes greitai nebebus iš ko jas mokėti. Pinigų daug, jų daugėja, bet jie „nedirba“ arba dirba su labai maža, net neigiama grąža.

Investicinės kompanijos PIMCO vadovas Williamas Grossas teigia, kad jau reikia pamiršti 10 proc. ir daugiau per metus siekiančią grąžą iš investicijų pelningumų. Atsižvelgiant į šiandienę būklę ir manant, kad greitai ji nepasikeis (JAV federalinė rezervų sistema trečiąjį „kiekybinį skatinimą“ naudos „tiek, kiek reikės“, o bazinė palūkanų norma arti nulio gali išlikti iki 2015 m.), W. Grosso įžvalga dėl mažų grąžų yra teisinga.

Manykime, kad taip ir yra. Bet mes esame inertiški ir atsisakyti dviženklių grąžų nenorime. Jau minėta, kad šiandien didesnių grąžų vis dar siūlo akcijų biržos. Nors išaugę kainų svyravimai ir vis dar didelė rizika nevilioja individualių investuotojų: krizė ir jos padariniai privertė atsargiau elgtis su savo kapitalu ir peržvelgti strategijas.

Šiandien jau neužtenka investuoti į indeksinius fondus, domėtis BRIC ar kitų madingų abreviatūrų perspektyvomis, jei vis dar norime aukštos grąžos. Šiandien turėtume investuoti į atskirų bendrovių akcijas, t. y. investuotojas turi ieškoti tokių bendrovių, kurių vadovai sugeba bendroves paversti pinigų generatoriais nepriklausomai nuo bendros ekonominės padėties.

O tai susiję su tam tikrais sunkumais. Reikia tam skirti laiko, reikia ieškoti, analizuoti. Pagaliau reikia tai mokėti daryti. Šie sunkumai daugelį atbaido nuo investicijų, o madingų krypčių, kokių buvo apstu prieš kelerius metus, šiandien dar nematyti.

Tokioje investavimo perspektyvoje pradeda naujai žibėti auksas. Pernai aukso kainai taip ir nepavyko pasiekti žadėtų 2000 JAV dolerių už unciją. Viena iš to priežasčių galėjo būti „užtrukęs“ JAV trečiasis „palengvinimas“. Bankams teko atsisakyti dalies aukso atsargų gryniesiems pinigams prasimanyti.

Bet pinigų spausdinimo mašina vėl paleista. Pigūs pinigai vėl bus verčiami alternatyviais pinigais – auksu. Ir kol bus pigių pinigų, tol aukso kaina tik kils.

Skaičiuojama, kad pasaulyje apyvartoje yra 165 tūkst. tonos aukso. Iš jų tik 29,7 tūkst. tonų yra investicinis auksas. Kitas auksas daugiausia yra juvelyriniuose dirbininiuose ir visai mažas kiekis – pramonėje.

Straipsnio puslapiai:

- Nauris Treigys

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas