B. Lubys: valstybėje tik daug kalbama (4)

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2011-02-15 07:27

Norime pinigus atiduoti kam nors ar palikti Lietuvai? Šis klausimas kelia nerimą galvojant apie Lietuvos energetikos sektorių.

Praėjusią savaitę koncerno „Achemos grupė” prezidentas Bronislovas Lubys, žiniasklaidai pristatęs 2010 metų veiklos rezultatus, nepašykštėjo laiko ir pokalbiui apie itin aktualią valstybei (ir „Achemai“) energetikos problemą.

Kaip vertinate „Lietuvos dujų“ ir Energetikos ministerijos santykius, kai prieita iki notų? Ar ministras Arvydas Sekmokas, jūsų nuomone, pasirinko teisingą poziciją reikalaudamas atsistatydinti bendrovės vadovui ir pagrindinio akcininko, vienintelio tiekėjo, atstovams?

Vyriausybė visada teisi. Atrodytų, ką gali bendrovėje akcininkas, kuriam priklauso vos 17,5 proc. kapitalo. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą – nieko. Bet kai tas akcininkas – valstybė... Kai šiuo klausimu pasidomėjau kalbėdamasis su trimis teisininkais, nustebau ir pripažinau: kai kuriais atvejais valstybė, gindama viešąjį interesą, gali pasinaudoti savo galiomis ir neturėdama pakankamai akcijų.

Tai, kad „Gazprom“ Lietuvai naudoja spaudimą kainomis, tiesa. Nepatvirtintais duomenimis, Latvija dujas iš „Gazprom“ perka mokėdama 303 JAV dolerių už 1 000 kub. m, Lietuva – 356. Esu apskaičiavęs, kad per metus dėl tokio skirtumo permokėsime apie 420 mln. litų, kai pensijoms atkurti reikėtų 620 mln. litų. Esame aiškiai skriaudžiami, ir reikia ką nors daryti.

Tačiau abejoju, ar mūsų Vyriausybė pasirinko tinkamą strategiją. Visada sakiau ir sakysiu, kad svarbius klausimus reikia spręsti aukščiausio lygio derybose. Mes galime turėti svarių argumentų. Pavyzdžiui, be minėtojo, – žemesnė kaina Vokietijai, nors vien transportuoti dujas į šią šalį reikia apie 1 100 km už kiekvieną šimtą km mokant 2–3 dolerius. Mums transportuoti iš esmės nekainuoja. Kitas argumentas – kiek kainuoja per Lietuvą transportuojamos gamtinės dujos Kaliningradui. Yra ir daugiau argumentų, bet reikia derėtis.

Jeigu latviai jau nusiteikę statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą su pretenzijomis, kad jis bus regioninis, ar reikia jį planuoti ir mums?

Viską lems terminai. Kiek žinau, latviai dar neturi parinkę konkrečios vietos, o pas mus ji numatyta. Tačiau latviai turi papildomų natūralių argumentų (iš jų – netoli esanti Inčukalno dujų saugykla). Svarbu ir tai, kam – latviams, estams ar lietuviams – ES skirs apie trečdalį investicijoms į statybą reikalingų lėšų. Tai turėtų paaiškėti per artimiausius porą mėnesių.

Ar jis mums reikalingas? Spausti dujų tiekėją dėl kainos įmanoma tik kai yra konkurencija. O ji atsiranda, kai yra alternatyvių šaltinių. Arabijoje iškelti dujas į paviršių kainuoja 9–15 dolerių, Rusijoje – 3–4 kartus brangiau. Pridėjus dujų suskystinimo, sandėliavimo ir krovos išlaidas, jų savikaina pabrangsta iki 20 dolerių, dar reikia pridėti transportavimo išlaidas, o paskui – jau komercija.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas