Baimės prieš galingąjį Briuselį nejaučiame (3)

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-11-15 15:06

Kodėl Lietuvos premjeras A. Kubilius džiaugiasi Vokietijai ir Prancūzijai perėmus lyderio vaidmenį ES ir kodėl jo šalis toliau ketina plėtoti atominę energetiką? Europą šiuo metu krečia skolų krizė. Lietuva „savąją“ krizę išgyveno jau anksčiau, kai 2009 m. dėl finansų krizės jos BVP sumažėjo 15 proc. „Kokia situacija šiandien?“, – A. Kubiliaus paklausė Austrijos dienraštis „Die Presse“.

Europą šiuo metu krečia skolų krizė. Lietuva „savąją“ krizę išgyveno jau anksčiau, kai 2009 m. dėl finansų krizės jos BVP sumažėjo 15 proc. Kokia situacija šiandien?

A. Kubilius: Pirmąją krizės bangą mes įveikėme. Atsidūrę gilioje recesijoje ėmėmės griežtų priemonių – mano atlyginimas buvo sumažintas maždaug 40 proc. Laimei, mano žmona per daug nesiskundžia (juokiasi). Prieš dvejus metus, laikydamiesi susitarimo su socialiniais parneriais, sumažinome valstybės tarnautojų algas ir pensijas. Šįmet mūsų augimo tempai pagerėjo, ypač atsigavo eksportas. Dabar auga ir vidaus vartojimas. Tačiau dėl problemų Pietų Europoje mums teko apkarpyti savo lūkesčius – 2012 m. tikimės tik 3,5 proc. augimo.

Tačiau iš šalies ir toliau išvyksta daugybė žmonių. Lietuva turi vos 3 mln. gyventojų, o Jungtinėje Karalystėje, kaip manoma, gyvena apie 200 tūkst. lietuvių. Kaip ketinate įkalbėti šiuos žmones grįžti?

Galime pasiūlyti jiems ambicingą ateitį savo šalyje. Laikomės ne tik taupymo kurso, bet ir ilgalaikės strategijos „Lietuva 2030“. Norime išlikti dinamiška šalimi, nebijančia pasaulinės konkurencijos. Paskutiniai 20 metų išmokė mus būti dinamiškus. Baltijos valstybių ekonomikos potencialas vis dar yra žemesnis už ES vidurkį. Tokioje situacijoje labai normalu, kad žmonės tikisi geresnės ateities užsienyje. Yra nemažai šalių, kurios išgyveno panašų laikotarpį, pavyzdžiui, Portugalija ar Airija.

O kada galima būtų sustabdyti emigracijos srautą?

Sunku pasakyti. Bet kokiu atveju iki 2030 m. (juokiasi). Klausimas apie Europos Sąjungą. Svarbiausius ES politikos reikalus neabejotinai sprendžia dvi didžiosios valstybės. Ką tai reiškia tokiai mažai šaliai kaip Lietuva?

Tai, kad Prancūzija ir Vokietija imasi lyderio vaidmens, nėra blogai siekiant įveikti šią krizę. Krizei nugalėti reikia naujų idėjų ir naujų vadovų. Remdamiesi savo istorija, narystę ES vertiname kaip istorinį laimėjimą. Mums reikia stiprios, konsoliduotos ir veiksnios Europos. Ateityje Briuselyje bus sutelkta daugiau valdžios nei Europos sostinėse. Tačiau to nereikia bijoti.

Nepaisydami avarijos Fukušimoje ketinate iki 2020 m. pastatyti naują Visagino AE. Kodėl laikotės tokios pozicijos?

Jau seniai esame integruoti į Europą politiniu ir ekonominiu požiūriu, bet ne energetiniu. Uždarę savo senąją AE, kad įstotume į ES, mes perkame iš Rusijos ne tik 100 proc. gamtinių dujų, bet ir 60 proc. elektros energijos. Bazinę savo suvartojamos energijos dalį, t. y. 40–50 proc., turime pasigaminti patys. Tikiuosi, kad derybos bus baigtos iki šių metų galo.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas