Baldas, atsikratęs miesčioniško įvaizdžio

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vijolė Aguonaitė / valstietis.lt

2013-11-03 17:40

Visi norime patogiai laikyti daiktus ar drabužius. Komodų, kadaise buvusių prabangos baldais, šiandien yra beveik kiekvienuose namuose. Komodos istorija labai sena. Ilgainiui keitėsi jos formos, bet konstrukciniai sprendimai liko beveik tokie patys.

Pirmtakas – skrynia 

Spėjama, kad pirmosios komodos pradėtos gaminti Kinijoje. XVII–XVIII a. ki­nai patobulino komodą, pridėdami jai kojas, ir suteikė dabartinę formą. Pasak antikvariniais baldais prekiaujančios įmonės „Dvylika kėdžių“ savininko Aisčio Mašalaičio, europinės komodos pirmtakas buvo skrynia. Puikus to įrodymas – ir šiandien Lietuvoje aptinkamos puskomodės, kurių viršus atvožiamas, o apačioje yra vienas ar du stalčiai.

„1692 m. Paryžiaus baldų kataloge pirmą kartą paminėta komoda. Taip patogų nedidelį baldą pavadino garsus to meto prancūzų baldžius A.Š.Bulis, – pasakojo pašnekovas. – Komodos išpopuliarėjo apie 1700 m. Iš pradžių jų plotis visada buvo didesnis nei aukštis. Ši pilvota „bomba“ stovėjo ant vos įžiūrimų kojelių, tačiau galėjo atlaikyti neploną marmuro stalviršį.“

Šie baldai, pasak A.Mašalaičio, paprastai buvo statomi tik dviejose rūmų kambarių vietose: priešais židinius arba tarp langų. Liudviko XV komodos dažniausiai turėjo tris stalčius, tačiau vidurinysis buvo padalytas į dvi erdves. Dar vėliau šis stalčius „virto“ dviem atskirais stalčiukais. Kartais jie turėdavo bendrą dangtį, už kurių slėpdavosi du vidiniai stalčiukai. Tarpai tarp visų stalčių buvo vos įžiūrimi, paslėpti po įvairiais apvadais ar kitais puošybos elementais. Tuo metu buvo populiarios ąžuolo ir riešuto medienos komodos, kurios dažniausiai būdavo faneruojamos įvairios medienos lukštais.

Karo žygiams ir ponių rūbams

A.Mašalaitis pasakojo, kad Napoleono Bonaparto laikais buvo naudojamos karo žygiams skirtos komodos. Tai kuklūs baldai, neretai nusukamomis kojelėmis, kaustytos geležimi, turinčios spyneles, tvirtas rankenas.

„Anglijoje Viktorijos epochoje komodos būdavo apjuosiamos drožinėtų gėlių girliandomis, imituojami net mažosios architektūros elementai. Praktiškesni prancūzai ėmė gaminti įvairesnėse erdvėse lengviau patalpinamas aukštesnes, neretai net septynių stalčių, komodas. Jos buvo gerokai siauresnės. Kai kurias tokias komodas jau derėtų vadinti šifonjerėmis, – pasakojo pašnekovas. – Kiekvienas iš septynių stalčių buvo skirtas vis kitai savaitės dienai – tarnaitės žinojo, iš kurio stalčiaus reikia tą dieną išimti drabužius. Komodos, kuriose buvo saugomos vertingos kolekcijos, būdavo su spynelėmis. Nuo vagių saugotasi ir kitu paprastu būdu – neretai stalčius buvo galima ištraukti tik tam tikra eilės tvarka.“ Vis dėlto, anot A.Mašalaičio, ilgainiui XIX a. komoda griozdiškais stalčiais nepajėgė konkuruoti su kitais baldais, pavyzdžiui, dviejų durų spintomis ar spintelėmis, nes prie šių baldų nereikėjo klūpoti.

Straipsnio puslapiai:

- Vijolė Aguonaitė

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas