Baltija – ant ekologinės katastrofos slenksčio (I)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Birutė Žemaitytė / Balsas.lt

2012-09-08 12:06

 Jūros dugne tebetūno tūkstančiai iprito bombų, kurių apvalkalas baigia sudilti, „svetimšaliai“ jūros gyvūnai naikina vietinius, o gydytojai primygtinai rekomenduoja nevalgyti Baltijos menkių kepenėlių.

Apsupta šalių, kuriose išvystyta ekonomika ir žemės ūkis, Baltijos jūra, ją tiriančių mokslininkų teigimu, viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Ji kenčia nuo cheminių ir sintetinių medžiagų, naftos produktų, kurie į jūros vandenį patenka iš laivų, uostų, terminalų.

„Įvairių kenksmingų junginių koncentracija Baltijos jūroje yra gerokai didesnė, negu Atlanto vandenyne ar Šiaurės jūroje. O užterštumas kai kuriais radionuklidais Baltijoje – didžiausias pasaulyje“, – tvirtina Gamtos tyrimų centro Genotoksikologijos laboratorijos vadovė Janina Baršienė.

Tai negi mūsų mylima jūra – ant ekologinės katastrofos slenksčio?

Trečiojo reicho palikimas

Viešai skelbiama, kad vien 1947 metais nuo birželio 2 iki gruodžio 28 dienos Baltijos jūroje buvo nuskandinta 35 tonos cheminių ginklų. Dar 5 tonos atgulė jūros dugne už 65–70 mylių į pietvakarius nuo Liepojos uosto, 30 tonų – piečiau Kristianseno salos, į vakarus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos.

Cheminiai ginklai (apie 240 tūkst. tonų) 1945 metų pabaigoje–1946 metų pradžioje buvo pergabeni į laikinas saugyklas netoli Vokietijos Kylio bei Olandijos Emdeno uostų. Ten pat buvo suvežti ir pasenę vokiečių bei anglų laivai, bei visos Europos laivai, rimtai nukentėję per bombardavimus. Skaičiuojama, kad šešiose Europos akvatorijose jūros dugne liko gulėti daugiau kaip 300 tūkst. tonų cheminės ginkluotės.

Dar 120 tūkst. tonų cheminių ginklų ilsisi nenustatytose Atlanto vandenyno vietose ir vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje. Aviacinės bombos, artilerijos sviediniai buvo išmėtyti 1200 kv. km plote, kurio mažiau kaip dešimtadalis priklauso Lietuvos ekonominei zonai.

Uždelsto veikimo ekologinė bomba tiksi

Galima sutikti arba nesutikti su visuomenę gąsdinančiais ekologais, bet faktas lieka faktu: danų žvejai iki iš jūros ištraukia aviacijos bombų bei statinių ar net cisternų su ipritu, kuris itin toksiškas lieka ilgus dešimtmečius. Aukščiausiai pavojingumo klasei priskiriamas cheminis ginklas patekęs ant odos sukelia nudegimus ir ilgai negyjančias žaizdas, o įkvėptos iprito dujos pažeidžia kvėpavimo takus ir plaučius – dusina ir nudegina kvėpavimo takų gleivines.

Sveikatai pavojingi chemikalai gali kauptis augaluose, zooplanktone ir žuvyse. Pavyzdžiui, 1990 metų kovą Baltosios jūros pakrantėje buvo rasta dešimtys tūkstančių žuvusių krabų bei midijų, daugiau kaip 6 tūkst. jūros žvaigždžių. Tyrimai parodė, kad beveik visi jūros gyventojai žuvo nuo iprito.

Todėl dauguma mokslininkų sutinka, jog Baltijos jūros dugne slypintis karo „palikimas“ – milžiniška uždelsto veikimo ekologinė bomba.

Straipsnio puslapiai:

- Birutė Žemaitytė

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas