Baltijos jaunimą tėvynė dusina (2)
(Puslapis 1 iš 4)

Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.
2012-07-09 17:11
Baltijos šalių jaunimas skirtingai žvelgia į ateities perspektyvas. Baltijos kelio sentimentus seniai užgožė siekis išgyventi. Estai istoriškai skiriasi nenoru pripažinti, kad „vis tiek esame rusai“.
Trys „Baltijos sesės“ (yra tokia daina, gniaužianti kvapą nuo Sąjūdžio laikų) – Lietuva, Latvija ir Estija – skaičiuoja trečią atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį. Šiose šalyse jau užaugo karta, kuri nebepamena sovietmečio, bet neretai pasigirsta ironiškų pamąstymų, kad po dešimties metų šie žmonės lygiai taip pat nebeprisimins baltiškų šaknų ir laikys save pasaulio piliečiais. Kokiomis nuotaikomis gyvena ir kokią ateitį mato trijų Baltijos šalių jaunimas?
Veja nepagarba žmogui
Savo kelionę „Balsas.lt savaitė“ pradėjo Lietuvos pajūryje. Čia sutikta 19-metė kaunietė Viktorija Bukelskytė, paklausta, ar jaunimas mato gyvenimo Lietuvoje perspektyvų, sakė: „Daugiausia išvyksta jaunų žmonių. Priežastys paprastos: sunku rasti darbą, brangios studijos. Todėl emigruoti tampa paprasčiau nei bandyti ko nors imtis Lietuvoje.“
Tačiau pašnekovė teigė matanti ir kitą medalio pusę: „Ruošiuosi studijuoti ir gyventi Lietuvoje, neatmetu galimybės vasarą išvykti padirbėti į užsienį, bet tik tiek.“
Viktorijos nuomonei kategoriškai nepritarė šiemet mokyklą baigusi 18-metė Adrija Marija Aniulytė. „Savo šalyje ateities nematau. Nemanau, kad Lietuvoje labai blogai, bet sąmoningai pasirinkau studijas užsienyje, – sakė mergina. – Viena iš paskatų – pinigai. Mano tėvai nėra tokie turtingi, kad galėtų mokėti už mano mokslus Lietuvoje, o užsienyje studijos yra nemokamos.“
Paklausta, ar po studijų norėtų grįžti į Lietuvą, Adrija sakė: „Neilgam. Jei Lietuvoje eidama gatve kam nors nusišypsai, gali gauti į nosį. Užsienyje sutiktas žmogus taip pat atsakys šypsena, paklaus, kaip sekasi. Mūsų šalyje nėra vertinamas žmogus, mes nejaučiame pagarbos vieni kitiems.“
Šventojoje sutiktas 22 metų Mantas Paurys save laiko patriotu. Jis teigė niekada nesvarstęs galimybės išvykti į užsienį: „Nenoriu niekur važiuoti, man gerai ir čia. Pinigų galima užsidirbti ir Lietuvoje, tik reikia turėti galvą ant pečių.“
Paklaustas, ko iš tiesų ieško jaunimas, laimės paukštę gaudantis svečiose šalyse, pašnekovas tikino: „Tie žmonės patys gerai nežino, kodėl emigruoja. Kai kurie iš jų užsienyje pasijunta laimingi, nes uždirba daugiau ir taip tarsi kilsteli savo vertę, bet jie nebelieka lietuviai ir pradeda niekinti likusiuosius gimtinėje.“
Latviai: geriausia gyvena estai
Lietuvos ir Latvijos visuomenė sensta, o jaunesnė darbinga karta neliepsnoja entuziazmu, kai klausiama, kas ir kada padengs dramatiškai išaugusias abiejų valstybių skolas.
- Indrė Vainalavičiūtė, Audrius Bareišis