Baltijos podiumas


Ramūno Vaitkaus pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-04-30 07:00

Nuo senų laikų turime liguistą polinkį lygiuotis į kitus. Lazeriais jau lenkiame pasaulio galiūnes, nesustojame girtis vienu didžiausių pasaulyje interneto greičiu, daugiausia išsilavinusių žmonių turinčia visuomene, tačiau Baltijos šalių varžybose vis dar jaučiame Estijos kompleksą. Juk ten ir žolė žalesnė, ir žmonės laimingesni, sako, visai kita gyvenimo kokybė.

Net ekonominio augimo laikais, kai pasaulis mus vadino „Baltijos tigrais“, estai riaumojo garsiausiai, auginosi didžiausius raumenis. Ir ne veltui: jie kaupėsi ekonominei audrai, kol likusios dvi Baltijos trejeto nenaudėlės mėgavosi ekonomikos augimo malonumais, lėbavo, o krizė užklupo netikėtai.

Kaipgi po krizės? Estai apsikrovė technologijomis ir patogiai įsitaisę pergyveno sunkmetį, o lietuviai, nors ir per daug nesiruošė, turėjo susiveržti diržus labiausiai iš visų trijų, toliau suko pramonės variklius ir šiandien gali pasigirti greičiausiai augančiu eksportu, o Latvijos tautinį kostiumą per krizę nuplėšęs Tarptautinis valiutos fondas padėjo jai išlaikyti puikias formas ir neatsilikti nuo kolegių.

Baltijos šalis šiandien puikiai apibūdintų patarlė: „Ta pati panelė, tik kita suknelė.“ „Nors statistiškai estai mus daug kur lenkia, skirtumai – labiau psichologiniai, nei realiai egzistuojantys“, – savaitraščiui teigia ekspertai, paklausti, kaip mums pasivyti ir aplenkti kaimyninę Estiją. Ir priduria, kad ji – mažiausia iš trijų Baltijos seserų, tad, natūralu, ir greičiausiai prisitaikanti prie pokyčių, sėkmingiau įgyvendina reformas.

Ir galiausiai, nežinia, ar iš viso verta lygiuotis ir demonstruoti naujausias madas. Kol kompleksuojame dėl estų sėkmės, jie reklamuoja save užsieniui ir kraunasi kone trigubai didesnes užsienio investicijas. Lygiuotis reikėtų visam regionui: toli žvalgytis nereikia – galime tapti kitomis airijomis, danijomis ir singapūrais, tik kryptingai ženkime ir užsibrėžkime, ko siekiame.

Šiandien jau gimsta ir broliškų iniciatyvų – tolimųjų kraštų turistus Lietuva, Latvija ir Estija vilios ne po vieną, o kartu, siūlydamos trijų Baltijos perlų kelionių paketus. Galbūt iš to gims pirmosios Panbaltijos įmonės ir podiumu žingsniuosime jau nebe po vieną, o visos trys.

 

- Redakcijos skiltis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas