Baltijos šalių elektros politika: lemiamų sprendimų išvakarėse

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vaiva Sapetkaitė / Geopolitika

2013-01-07 10:02

Energetika Baltijos šalims išlieka Achilo kulnu, tad nenuostabu, jog valstybės, siekdamos užsitikrinti patikimą energetinių išteklių tiekimą, tam skiria daug dėmesio ir lėšų. Šiuo metu regione vykdomi keli projektai, tačiau neretai dėl jų sudėtingumo ir palyginti ilgo įgyvendinimo laikotarpio pokyčiai valstybių viduje ar tarptautinėje aplinkoje gali sukelti riziką, kad jų įgyvendinimas užsitęs arba bus išvis nutrauktas. Dėl glaudžių energetikos projektų sąsajų viena nesėkmė gali sukelti grandininę reakciją ir apsunkinti kitų planų vykdymą, o tai didina neapibrėžtumą energetikos sektoriuje ir lėtina šio sektoriaus plėtrą. Naujausias pavyzdys – referendumas dėl Visagino atominės elektrinės, palikęs Baltijos regioną dar didesnėje nežinioje ir privertęs valstybes svarstyti alternatyvius elektros šaltinius ir kitus energetinio savarankiškumo užtikrinimo būdus.

Šie ir kiti regiono energetikos iššūkiai aptarti Vilniuje vykusioje tarptautinėje energetinio saugumo konferencijoje „Lūkesčiai ir perspektyvos Baltijos jūros regione“, kurią organizavo Lietuvos energetikos institutas, Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro generalinis direktoratas ir Energetinio saugumo centras.

K. Kukkas: bendra elektros rinka sumažintų politikos įtaką energetikos sektoriui

„Apie energetinį saugumą galime galvoti dviem kategorijomis: kaip apie techninį energetinių išteklių tiekimo saugumą ir politinį saugumą. Esame linkę manyti, jog negalime daryti įtakos politiniams faktoriams, tačiau aš tikiu, kad turėdami laisvą, gana didele konkurencija grįstą rinką galime sumažinti politinių faktorių įtaką energetikai“, – kalbėjo Estijos elektros energijos tinklų operatorės „Elering“ strateginio planavimo vadovas Kalle Kukkas. Jis pažymėjo, jog, sukūrus tinkamai funkcionuojančią Šiaurės ir Baltijos šalių energetikos rinką, Baltijos šalyse būtų užtikrintas didesnis energetinis saugumas ir natūraliai sumažėtų galimybė panaudoti energetiką kaip politinio poveikio instrumentą.

Anot K. Kukko, kad būtų sukurta bendra Baltijos ir Šiaurės šalių rinka, pirmiausia reikia užtikrinti, kad atsirastų užtektinai fizinių jungčių (t. y. infrastruktūra), sudarančių sąlygas sistemai funkcionuoti; būtini pakankami generavimo pajėgumai; taip pat regiono valstybėms svarbu sutarti dėl bendro požiūrio į energetinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, pirmiausia – su Rusija, ir turėti parengtą vieningą poziciją derantis su ES. Tačiau tai dar ne viskas – reikia pereiti prie šalių partnerių generavimo pajėgumų apskaičiavimo ir paskirstymo per energijos mainus, bendrų energetinių išteklių rezervų sukūrimo, pasiekti balansą rinkoje ir atsieti perdavimo sistemų operatorius.

K. Kukkas pabrėžė, kad tai ne tik Baltijos ar jų ir Šiaurės šalių siekis, šis klausimas aktualus ir visos ES mastu: ES inicijavo Trečiąjį energetikos paketą, kurio tikslas – energijos šaltinių tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo perdavimo tinklų kaip atskiros nuosavybės, tai padidins konkurenciją ir užtikrins didesnį energetinį saugumą; kita mums ypač aktuali ES iniciatyva yra Baltijos energijos rinkos ir jungčių planas (angl. Baltic Energy Market InterconnectionPlan, BEMIP), kuriuo siekiama įtraukti šiuo metu izoliuotas teritorijas Baltijos regione į vieningą Europos energetikos rinką. Be to, dar yra Europos perdavimo tinklų operatorių asociacijos ENTSO-E parengtas Elektros perdavimo tinklų plėtros dešimtmečio planas (angl. Ten-Year NetworkDevelopment Plan, TYNDP) – išsamiausias visos Europos elektros energijos tinklų plėtojimo projektų sąrašas, apimantis daugiau nei 450 projektų, aiškiai nubrėžiantis tolimesnes bendro Europos tinklo vystymo gaires. Vienas svarbiausių TYNDP uždavinių – sudaryti tinkamas sąlygas operatyviai priimti sprendimus tiek visos Europos, tiek jos regionų lygmenyje.

Estija aktyviai prisideda prie bendros elektros rinkos kūrimo. „Šiuo metu Estija vysto naujus valstybių sienas peržengiančius projektus – „EstLink 1“, „EstLink 2“ ir „Est-Lat“ trečiąją liniją“, – sakė K. Kukkas.

Priminsime, jog „EstLink 1“ – pirmasis energetinis projektas, sujungęs Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros tinklus. 105 kilometrų ilgio 350 MW galingumo elektros jungties tarp Estijos ir Suomijos pagrindinis tikslas – užtikrinti patikimą energijos tiekimą Baltijos ir Šiaurės energijos rinkose ir prisidėti prie glaudesnės abiejų regionų integracijos. „EstLink 2“, antrąja 650 MW galingumo jungtimi tarp Estijos ir Suomijos, siekiama patrigubinti energijos perdavimo pajėgumus tarp Baltijos ir Šiaurės regionų. Jai pradėjus veikti, Šiaurės šalių gamintojai galėtų patekti į Baltijos šalių elektros rinką, o Baltijos šalių gamintojams atsirastų galimybė realizuoti elektros energiją kur kas didesnėje rinkoje. Tikimasi, jog „EstLink 2“ visaverčiai galės veikti jau 2014 metais. Galiausiai – „Est-Lat“ jungtis, turinti pradėti veikti 2020 metais. Tai bus jau trečioji elektros jungtis tarp Estijos ir Latvijos. Ji pasitarnaus elektros tiekimui tarp Šiaurės ir Rytų Europos. Taip pat jau kalbama, kad, pradėjus veikti šiai jungčiai, tarp Estijos ir Latvijos turėtų būti tiesiama ir ketvirtoji elektros jungtis.

Straipsnio puslapiai:

- Vaiva Sapetkaitė

Geopolitika

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas