Baltijos šalių uostams grasina Rusijos konkurencija

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2014-02-27 12:00

Trijų Baltijos šalių jūrų uostams kol kas sėkmingai pavyksta išlaikyti 42 proc. rytinės Baltijos jūros pakrantės regiono krovinių rinkos dalį, tačiau Baltijos jūros regione konkurencija itin didelė. Baltijos šalių uostai varžosi tarpusavyje dėl krovinių iš Rytų bei konkuruoja su stiprėjančias Rusijos uostais.

Audito, mokesčių ir konsultacijų įmonė „KPMG Baltics“ pristatė naujausią Baltijos šalių uostų konkurencingumo studiją.

Tyrime pabrėžiama, kad didžiausiems Estijos (Talinas), Latvijos (Ryga, Ventspilis, Liepoja) ir Lietuvos (Klaipėdos) uostams pavyksta sėkmingai konkuruoti dėl krovinių iš Rytų, o tai rodo aukštą Baltijos šalių konkurencingumo lygį ir potencialą uostų plėtrai.

Tolesnė Baltijos šalių uostų plėtra labiausiai priklausys nuo uostų vadovybės ir atsakingų valdžios institucijų veiksmų. Be to, plėtrą lems pagrindinių Rusijos uostų konkurencija dėl krovinių iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių.

Pasak KPMG partnerio Roko Kasperavičiaus, uostų konkurencingumui daugiausia įtakos turi vietinės ir nacionalinės valdžios veiksmai bei tarptautinės organizacijos (pavyzdžiui, Europos Sąjunga). Taip pat didelę įtaką turi uostų vadovybė, kuri atsako už uosto infrastruktūrą, nustato valdymo principus ir daro įtaką atskirų terminalų veiklai.

„Svarbu pabrėžti, kad sėkmingai uosto veiklai vien palankios geografinės aplinkos nepakanka. Konkurencingumą lemia ir kiti veiksniai – uosto infrastruktūros būklė, atviros valstybių sienos, geležinkelio infrastruktūra, mokestinė aplinka“, - teigė R. Kasperavičius.

Dažniausiai vertinant uosto rezultatus, atsižvelgiama į bendrus krovos rodiklius, tačiau tyrimą atlikę KPMG ekspertai pabrėžia, kad svarbu įvertinti skirtingų krovinių krovos rezultatus. Pavyzdžiui, pagal kai kurių segmentų krovą (nafta, akmens anglis, konteineriai) Baltijos šalių uostai atsilieka nuo Rusijos uostų. Tiesa, Baltijos šalių uostai pirmauja pagal mineralinių trąšų, „Ro-Ro“ krovinių, žemės ūkio produktų ir medienos krovą.

Pirmauja rusų uostai

Rusijos uostai (Primorskas, Ust-Luga ir Sankt Peterburgas) pagal krovos rodiklius yra didžiausi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, o pagrindinis Baltijos šalių Rygos uostas tėra ketvirtoje vietoje.

Primorsko uostas pirmauja regione pagal naftos produktų krovą, tačiau naftos produktų krova sparčiai auga ir Ust-Lugos uoste. Šio uosto plėtra yra viena iš priežasčių, kodėl 2012 metais Talino uoste naftos produktų krova, palyginus su 2011 metų krova, smuko 26 proc. Ust-Lugos uostas regione pirmauja pagal akmens anglies krovą (37 proc. visos regiono krovos), nuo jo nedaug atsilieka Rygos uostas (35 proc.).

Sankt Peterburgo uostas pirmauja pagal konteinerių krovą (59 proc.), o tai sudaro net 40 proc. visos šio uosto krovos. Sankt Peterburgo uostas taip pat pirmauja ir pagal metalų krovą (60 proc. visos metalų krovos regione).

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas