Baltijos šalių verslą stabdo „ekonominė depresija“

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Agnė Pikšrytė / Balsas.lt

2014-01-29 12:13

SEB banko atliktos analizės rezultatai parodė, kad optimistiškiausiai yra nusiteikusios Estijos, o pesimistiškiausios – Latvijos mažos ir vidutinės įmonės. Visų trijų Baltijos šalių verslininkai, taip pat ir Lietuvos, ateinančiais metais bus atsargūs, o tai gali stabdyti inovacijų, darbo vietų kūrimą, eksporto virsmą ir ekonomikos augimą.

SEB bankas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pernai įgyvendino mažų ir vidutinių Baltijos šalių įmonių konsultavimo projektą, kurio metu banko specialistai lankėsi įmonėse ir jas konsultavo.

Perspektyvas mato skirtingai

Visose trijose šalyse įvyko 4,4 tūkst. susitikimų su mažų ir vidutinių įmonių atstovais, jų metu teiktos konsultacijos finansų valdymo klausimais ir atlikta ir įmonių vadovų lūkesčių ateinantiems metams apklausa. Tai tęstinis projektas – toks pat buvo įgyvendintas ir 2012 metais.

Projekto metu paaiškėjo, kad Estijoje kas ketvirtas mažų ar vidutinių įmonių verslininkas tikisi didesnio nei 15 proc. apyvartos augimo. Lietuviai kiek atsargesni ir čia tokio spartaus apyvartos didėjimo tikisi 19 proc. Atitinkamai Latvijoje tokių optimistų pasirodė esą tik 13 proc.

SEB banko prezidento pavaduotojas Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika sako, kad nors verslininkų optimizmas visose trijose Baltijos šalyse skirtingas, gerai yra tai, kad jis yra didesnis nei prieš metus. Jis pabrėžė, kad atitinkamas įmonių nusiteikimas skirtingose šalyse tiesiogiai veikia jų planus dėl naujovių, investicijų, eksporto bei darbo vietų kūrimo.

Pavyzdžiui, Estijoje 27 proc. įmonių yra nusiteikusios didinti darbuotojų skaičių, Lietuvoje – 22 proc., Latvijoje – 14 proc. Visose trijose šalyse kaimynėse 3 proc. įmonių ketina darbuotojų skaičių mažinti, likusios – išlaikyti esamą.

Stabdo atsargumas

Apklausa parodė, kad apyvartos augimą įmonės ketina panaudoti plėtrai vidaus rinkoje. Daugiausiai investuoti į naujas paslaugas bei produktus, kurie padėtų konkuruoti eksporto rinkose, ruošiasi tik Estija – 61 proc. įmonių. Lietuvoje tokių įmonių tik 34 proc., Latvijoje – 37 proc.

Inovacijų ir plėtros apskritai ateityje ketina imtis tik 3-5 įmonės iš 10. Daugiausiai dėmesio jos ruošiasi skirti savo produkto, mažiausiai – verslo modelio tobulinimui. Estai labiausiai iš trijų Baltijos valstybių ketina rūpintis žmogiškaisiais ištekliais.

SEB banko Latvijoje valdybos narė Ieva Tetere pastebi, kad tokios tendencijos inovacijų srityje kelia nerimą, nes investicijos yra vienas pagrindinių verslo bei ekonomikos variklių. Latvijos įmonių pesimizmas ateityje turėtų mažėti, turint omenyje, kad ekonomikos augimas šiuo metu čia yra sparčiausias. Lietuvos ekonomikos augimas vejasi Latviją, tuo tarpu Estijoje, ūkio augimas mažesnis, tačiau stabilus ir geriausiai išskaidytas vidaus rinkos ir eksporto atžvilgiu.

Straipsnio puslapiai:

- Agnė Pikšrytė

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas