„Baltijos tigrės“ po 20 metų: ar Rusija tiesia pagalbos ranką? (3)

(Puslapis 1 iš 3)


Aliaus Koroliovo (Fotodiena) nuotr.

Česlovas Iškauskas / Geopolitika

2012-01-04 10:13

Dvejų metų, kurie astrologų vadinami savo savybėmis visiškai priešingų simbolinių būtybių – Triušio ir Drakono vardais, sandūroje rusakalbėje spaudoje pagausėjo svarstymų apie Baltijos šalių vietą regione ir ateitį. Įdomu tai, kad iš pirmo žvilgsnio objektyvių straipsnių autoriams tarsi priimtinas ugnimi alsuojančio Drakono vaidmuo, o trims Baltijos valstybėms – vargšo iš baimės tirtančio Triušio, kuris netrukus bus suvalgytas.

Gal ir nereikia kreipti dėmesio į šiuos pranašautojų personažus, bet krinta į akis, kad šitaip Lietuva, Latvija ir Estija bandomos atitraukti nuo visos Europos konteksto ir joms mėginama pasiūlyti rytietiškas vertybes, su kuriomis jos yra puikiai susipažinusios per pusšimtį sovietinės okupacijos metų.

 

Kas laukia „Pribaltikos“?

 

Štai skaitau Baltijos šalių rusakalbiams skirto žurnalo „Baltijskij mir“ vyriausiojo redaktoriaus, iniciatyvos „Tarptautinė Rusija“ komiteto koordinatoriaus Dmitrijaus Kondrašovo interviu naujienų agentūrai „Regnum“. 1971 m. Taline gimęs autorius yra dirbęs šioje Kremliui artimoje agentūroje, įgijęs režisieriaus profesiją, gyvenęs Sankt Peterburge, Maskvoje, buvęs ir naujienų agentūros „Rosbalt“ bendradarbiu, nuo 2007 m. redaguoja vienintelį tokį visuomeninį politinį žurnalą Baltijos šalyse. Dažniausiai rašo rusakalbių santalkos, kalbos, kultūros klausimais, analizuoja nacizmo ir ekstremizmo apraiškas regione, nagrinėja trijų Baltijos šalių perspektyvas, o portale http://www.russkie.org/ sakosi mokąs estų, šiek tiek suomių, na ir kitas kalbas.

Savo pokalbį su „Regnum“ analitikas pradeda nuo šventinių tradicijų palyginimo Rusijoje ir vadinamojoje „Pribaltikoje“, kurią mes didžiuodamiesi jau 20 metų vadiname Baltijos valstybėmis. Bet kokios gi, D. Kondrašovo nuomone, šio regiono politinio elito ypatybės?

Šį sluoksnį autorius kažkodėl kildina iš 1947 m., kai garsusis trėmimų architektas Lavrentijus Berija pradėjo vykdyti baisius J. Stalino pavedimus. D. Kondrašovas tai vadina „korenizacija“ (rusų k. „корень“ – šaknis); suprask – įsišaknijimu, kitaip sakant, kolonizacija. Autoriaus manymu, imperijos centras Maskva rėmėsi vietiniu elitu, kuris neva savarankiškai vadovavo vietose ir, su retomis išimtimis, net nesvajojo patekti į federalinį centrą. Nors tas centras neleido užsiimti ideologija, bet, anot analitiko, toleravo religines šventes, pavyzdžiui, Kalėdas.

Maskva buvo tokia gera, kad, sakykime, nedraudė sovietiniam rašytojui, vėliau Estijos prezidentui Lennartui Meriui bendrauti su JAV intelektualais, o SSRS žlugimo išvakarėse – apsigyventi savo viloje Suomijoje...

Straipsnio puslapiai:

- Česlovas Iškauskas

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas