Bankai vėl pūs burbulą

(Puslapis 1 iš 2)


Atnaujinta:2019-05-20 10:18

Grižibauskienė Eugenija; / Ekonomika.lt

2010-08-27 14:26

Viename neoficialiame pokalbyje Švedijos banko Lietuvos padalinyje aukštas pareigas einantis darbuotojas tryško optimizmu – švedai į Lietuvą permeta didelius pinigus.

Tai reiškia, kad kapšas paskoloms atrišamas. Kolegė, kuri tvarkėsi reikalus keliuose švediškos kilmės bankuose, stebėjosi dėl pasikeitusio bankų darbuotojų požiūrio į klientą, taip pat dėl jų įkyrumo ir familiarumo. „Jie mane vadino vardu ir intensyviai siūlė skolintis. Nesuprantu, kas nutiko?“ – stebėjosi ji.

Scenarijus, rašytas prieš krizę, yra iki kraujo pažįstamas. Lietuvoje šeimininkaujantys skandinaviški bankai čia vėl regi aukso kasyklas. Dėl Baltijos šalių paskolų portfelių rizikos dar prieš pusantrų metų buvę vieni sunkiausiai besiverčiančių visoje Europoje, šiuo metu jie neįtikėtinai gerai uždirba. Pirmąkart per penkiolika metų jie raško tokius vaisius.

Štai „Swedbank“ akcijos nuo pernai kovo pabrango beveik šešis kartus, SEB per tą patį laikotarpį savo rinkos vertę padidino daugiau kaip tris kartus.

Nenuostabu, nes Baltijos šalys sparčiai atsigauna. Estai ruošiasi euro įvedimui, Latvija sulaukė didelės tarptautinės paramos, Lietuvą iš balos traukia skolinti pinigai. Šalys vėl masina investuotojus. Todėl suprantama, kad bankai mato gerą terpę užsidirbti. Anot analitikų, kreditų kokybė Baltijos šalyse pasitaisė greičiau nei tikėtasi, todėl smarkiai sumažėjo blogų paskolų skaičius.

Beje, švedams ant kulnų lipa kiti šiaurės bankai. Norvegų „DnB NOR“ pas mus mato „gero uždarbio ateityje potencialą“. Jie mano, kad šiuo metu „geras laikas stiprinti savo pozicijas“. Ilgai trypę ant slenksčio, Suomijos „Pohjola Bank Oyj“ vos prieš dvi savaites irgi atidarė biurą Lietuvoje.

Bankai, kuriems rūpi savas kailis ir kapšas, vėl gali timptelėti mus į dugną. Dar neseniai Tarptautinio valiutos fondo ekonomistai tvirtino, kad Švedijos bankai, išprovokavę kreditavimo pakilimą Baltijos šalyse, paliko vietos visuomenę skursti ir bankrutuoti. Jų nuomone, jeigu nebūtų buvę kreditavimo pakilimo, tokio masto skurdas, koks dabar pastebimas šiose šalyse, nevyrautų.

Nors kreditavimo pakilimas ir palaikė sparčią ekonomikos plėtrą, po jos sekęs nuosmukis buvo neįtikėtinai didelis – gerokai didesnis nei šalyse, neišgyvenusiose tokio kreditavimo pakilimo.

Esu daug girdėjusi apie Lietuvoje taikytas skurdinimo priemones. Ir galiu vardyti bendrovių vadovus, kuriems po tokių priemonių neatlaikė širdis.

Užblokuotos sąskaitos – tai tik perliukai. Kelias dienas pavėlavęs atsiskaityti su vieno banko išperkamosios nuomos bendrove, stambios transporto įmonės vadovas išvydo apsaugos vyrukus, užblokavusius įmonės vartus, pro kuriuos į maršrutą negalėjo išvažiuoti nė vienas vilkikas. Nieko nuostabaus, kad po kurio laiko į garsaus verslininko duris pasibeldė bankroto šmėkla.

Straipsnio puslapiai:

- Grižibauskienė Eugenija;

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas