Bankininkai: Būsto rinkoje burbulas nesiformuoja

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr. Daugiabučiai Vilniuje

BNS

2016-03-09 15:20

Lietuvos būsto rinkos aktyvumui augant, nekilnojamojo turto burbulas nesiformuoja - būsto kainos vis dar mažesnės nei iki krizės, o rinkos tendencijas diktuoja ne emocijos, bet fundamentalūs veiksniai, sako bankų atstovai.

„Dažnai diskutuojama, ar (NT rinkoje - BNS) galimi burbulai, ar panašėjame į 2007-2008 metų situaciją. Dabartinės būsto kainos tebėra 25-30 proc. mažesnės, statybos ir prekybos aktyvumas jaučiamas tik sostinėje ir tik pastaruoju metu ją bando pasivyti Kaunas bei Klaipėda. 2014 metų pradžioje pirkimo euforija buvo labai trumpalaikė, o vėliau paklausą kėlė fundamentalūs veiksniai - realaus darbo užmokesčio augimas ir nedarbo lygio mažėjimas, kurie dabar lemia būsto paklausos didėjimą. Psichologinio pobūdžio euforinių veiksnių rinkoje nėra“, - trečiadienį Lietuvos banko metinėje nekilnojamojo turto rinkos konferencijoje sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, lūkesčiai 2016 metams yra labiau optimistiniai nei praėjusių metų pradžioje, nes kelerius artimiausius metus prognozuojamas tvarus darbo užmokesčio augimas, o žemos būsto paskolų palūkanos „pramušė dugną“.

„Yra ir kitų aspektų, kurie leidžia būti optimistais: susiaurėjusios investavimo galimybės, mažėjant paskolų palūkanų normoms, būsto įsigijimas tampa patrauklesnis nei nuoma, auga gyventojų lūkesčiai. Be to, vienam gyventojui tenkančio būsto kvadratinio metro rodikliai leidžia tikėtis plėtros ir nepalankiomis sąlygomis: pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje Lietuva vis dar velkasi paskutinėse vietose, lenkdama tik Lenkiją ir Rumuniją, atsilikdama nuo kitų Baltijos šalių“, - teigė G.Nausėda.

SEB analitikas prognozuoja, jog būstas šalyje taps vis labiau įperkamas, o poreikis paskoloms didės.

„Būsto įperkamumas artimiausius metus yra pasmerktas didėti, nes darbo pajamos augs sparčiau nei nekilnojamojo turto kainos. Darbo jėga kaip gėrybė turės didesnę paklausą nei nekilnojamasis turtas ir jos artimiausiais metais trūks. Tuo tarpu trikdžių būsto pasiūlos augimui nematome. Kalbant apie būsto paskolų išdavimo tempus ir mastą, iki 2015 metų lapkričio, kuomet įsigaliojo sugriežtintos atsakingo skolinimosi gairės, matėme akivaizdų norą užbėgti joms už akių. Tai turbūt būdinga lietuvio natūrai, nors skubėjo ir tie, kuriems tai nebuvo aktualu. Šiek tiek nerimavome, kad po to pamatysime kreditavimo sumažėjimą, tačiau lyginant su 2014 ir 2015 metų apimtimis, šiemet kreditavimo užmojai gerokai didesni, ir mes tikimės, kad jie išliks didžiąją šių metų dalį“, - kalbėjo G.Nausėda.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius taip pat tvirtino, jog rinkoje burbului formuotis nėra pagrindo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Pirkti alkoholio – tik su dokumentu: minus 40 tūkstančių degtinės butelių per dieną

Perkant alkoholinius gėrimus parodyti asmens amžių nurodantį dokumentą daugumoje šalies parduotuvių pradėta prašyti nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) paskelbė, kad nuo to laiko alkoholio pardavimai ...

Brokerio paslaugos: ar verta mokėti ir kokios alternatyvos?

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT) ar ieškant būsto nuomai tenka susidurti su brokerių paslaugomis. Pastarosios apmokestinamos gana ne pigiai. Visgi nuomonių pasitaiko įvairių – vieni tikina, kad kreiptis ir naudotis jų teikiamomis ...

Vaistai lėtėjančiai Lietuvos ekonomikai – užsienio investicijos ir struktūrinės reformos

Jei po krizės Lietuvos ekonomika rodė puikius atsigavimo ženklus, dabar prarandame lyderystę pagal ekonomikos augimo tempus ir nebegalima pasakyti, kad į mus lygiuojasi ES šalys. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento ...

Optimizmas į Lietuvos namų ūkius ateis tik po kelerių metų

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis ...

Būstas mieste ar užmiestyje: kuo lietuviai skiriasi nuo kitų?

Daugelis naujakurių dažnai susiduria su dilema: kur gyventi – ar centre, kur viskas tarsi ranka pasiekiama, ar priemiestyje su nuosavu, nors ir nedideliu, ploteliu žemės. Taigi, ką renkasi lietuviai ir kodėl jie išsiskiria kitų ...

Nauja mada kapinėse: 3D antkapius įpirks ne kiekvienas

Kapinių puošyba – nuo seno lietuviams aktuali tema. Kol vieni renkasi sodinti našlaites, kiti linkę kapą užkloti plytelėmis ar dirbtine žole. Tačiau nenorintiems daug vargti prižiūrint kapus, siūloma naujovė - 3D ...

Teisininkė apie Darbo kodeksą: nebūna, kad ir vilkas sotus, ir avys sveikos

Pirminio Darbo kodekso kūrimo darbo grupėje dalyvavusi teisininkė Ieva Povilaitienė teigia mananti, kad Seimo priimtas naujasis Darbo kodeksas iš esmės yra subalansuotas. Anot jos, pirminis kodekso variantas kai kuriomis nuostatomis netgi ...

Seimas atmetė prezidentės veto: įsigalioja naujasis Darbo kodeksas

Seimo nariai trečiadienį atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius. Už tai balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 ...

Verslo plėtra: kur ir kodėl investuoja tie, kurie išaugo Lietuvos rinką?

Pastaraisiais metais matome vis daugiau Lietuvos verslo plėtros užsienyje pavyzdžių. Apie žingsnius į kitų valstybių rinkas skelbia pačia įvairiausia veikla – nuo maisto išvežiojimo iki užsakomųjų skrydžių – užsiimančios ...

Estai įperka kambariu didesnį būstą negu lietuviai ir latviai

Šių metų antrą ketvirtį Vilniaus gyventojai, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, galėjo įsigyti 29,5 kv. m ploto naujos statybos būstą savo mieste – didesnį negu Latvijos sostinės gyventojai, bet mažesnį negu Estijos, rodo SEB banko ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas