Bankininkai: Būsto rinkoje burbulas nesiformuoja

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr. Daugiabučiai Vilniuje

BNS

2016-03-09 15:20

Lietuvos būsto rinkos aktyvumui augant, nekilnojamojo turto burbulas nesiformuoja - būsto kainos vis dar mažesnės nei iki krizės, o rinkos tendencijas diktuoja ne emocijos, bet fundamentalūs veiksniai, sako bankų atstovai.

„Dažnai diskutuojama, ar (NT rinkoje - BNS) galimi burbulai, ar panašėjame į 2007-2008 metų situaciją. Dabartinės būsto kainos tebėra 25-30 proc. mažesnės, statybos ir prekybos aktyvumas jaučiamas tik sostinėje ir tik pastaruoju metu ją bando pasivyti Kaunas bei Klaipėda. 2014 metų pradžioje pirkimo euforija buvo labai trumpalaikė, o vėliau paklausą kėlė fundamentalūs veiksniai - realaus darbo užmokesčio augimas ir nedarbo lygio mažėjimas, kurie dabar lemia būsto paklausos didėjimą. Psichologinio pobūdžio euforinių veiksnių rinkoje nėra“, - trečiadienį Lietuvos banko metinėje nekilnojamojo turto rinkos konferencijoje sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, lūkesčiai 2016 metams yra labiau optimistiniai nei praėjusių metų pradžioje, nes kelerius artimiausius metus prognozuojamas tvarus darbo užmokesčio augimas, o žemos būsto paskolų palūkanos „pramušė dugną“.

„Yra ir kitų aspektų, kurie leidžia būti optimistais: susiaurėjusios investavimo galimybės, mažėjant paskolų palūkanų normoms, būsto įsigijimas tampa patrauklesnis nei nuoma, auga gyventojų lūkesčiai. Be to, vienam gyventojui tenkančio būsto kvadratinio metro rodikliai leidžia tikėtis plėtros ir nepalankiomis sąlygomis: pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje Lietuva vis dar velkasi paskutinėse vietose, lenkdama tik Lenkiją ir Rumuniją, atsilikdama nuo kitų Baltijos šalių“, - teigė G.Nausėda.

SEB analitikas prognozuoja, jog būstas šalyje taps vis labiau įperkamas, o poreikis paskoloms didės.

„Būsto įperkamumas artimiausius metus yra pasmerktas didėti, nes darbo pajamos augs sparčiau nei nekilnojamojo turto kainos. Darbo jėga kaip gėrybė turės didesnę paklausą nei nekilnojamasis turtas ir jos artimiausiais metais trūks. Tuo tarpu trikdžių būsto pasiūlos augimui nematome. Kalbant apie būsto paskolų išdavimo tempus ir mastą, iki 2015 metų lapkričio, kuomet įsigaliojo sugriežtintos atsakingo skolinimosi gairės, matėme akivaizdų norą užbėgti joms už akių. Tai turbūt būdinga lietuvio natūrai, nors skubėjo ir tie, kuriems tai nebuvo aktualu. Šiek tiek nerimavome, kad po to pamatysime kreditavimo sumažėjimą, tačiau lyginant su 2014 ir 2015 metų apimtimis, šiemet kreditavimo užmojai gerokai didesni, ir mes tikimės, kad jie išliks didžiąją šių metų dalį“, - kalbėjo G.Nausėda.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius taip pat tvirtino, jog rinkoje burbului formuotis nėra pagrindo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Prekybininkai praneša, dėl ko gali dar labiau augti įvairiausių produktų kainos

 Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto ...

Gyvenimas už 400 eurų „į rankas“ grožio salone dirbančiai lietuvei apkarto

 Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia ...

Prekybos tinklų karai intensyvėja: kas pasiūlys mažiausią kainą?

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje ...

Kaip keičiasi būsto rinka ateinant Z kartai?

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia ...

Vitas Vasiliauskas: dėl pajamų nelygybės augimo ne visi gyventojai pajus geresnį gyvenimą

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti ...

Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda ...

Minimalus poreikių krepšelis oraus gyvenimo negarantuos, tik leis išgyventi

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus ...

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas: kiek, kur ir kaip?

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos ...

Tarp šalių, kur labiausiai brango būstas, įsiveržė ir Lietuva

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai. Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo ...

Siūlo dar platesnę švietimo reformą: jaunimas darbuotis pradėtų anksčiau

Dabar daug kalbama apie atostogų moksleiviams trumpinimą, tačiau žvelgiant plačiau į visą švietimo sistemą siūloma, trumpinti ir studijų laikotarpį. Tikima, kad taip būtų suteikiama geresnė mokslo kokybė, o ir darbo rinka greičiau ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas