Bankininkai: Būsto rinkoje burbulas nesiformuoja

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr. Daugiabučiai Vilniuje

BNS

2016-03-09 15:20

Lietuvos būsto rinkos aktyvumui augant, nekilnojamojo turto burbulas nesiformuoja - būsto kainos vis dar mažesnės nei iki krizės, o rinkos tendencijas diktuoja ne emocijos, bet fundamentalūs veiksniai, sako bankų atstovai.

„Dažnai diskutuojama, ar (NT rinkoje - BNS) galimi burbulai, ar panašėjame į 2007-2008 metų situaciją. Dabartinės būsto kainos tebėra 25-30 proc. mažesnės, statybos ir prekybos aktyvumas jaučiamas tik sostinėje ir tik pastaruoju metu ją bando pasivyti Kaunas bei Klaipėda. 2014 metų pradžioje pirkimo euforija buvo labai trumpalaikė, o vėliau paklausą kėlė fundamentalūs veiksniai - realaus darbo užmokesčio augimas ir nedarbo lygio mažėjimas, kurie dabar lemia būsto paklausos didėjimą. Psichologinio pobūdžio euforinių veiksnių rinkoje nėra“, - trečiadienį Lietuvos banko metinėje nekilnojamojo turto rinkos konferencijoje sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, lūkesčiai 2016 metams yra labiau optimistiniai nei praėjusių metų pradžioje, nes kelerius artimiausius metus prognozuojamas tvarus darbo užmokesčio augimas, o žemos būsto paskolų palūkanos „pramušė dugną“.

„Yra ir kitų aspektų, kurie leidžia būti optimistais: susiaurėjusios investavimo galimybės, mažėjant paskolų palūkanų normoms, būsto įsigijimas tampa patrauklesnis nei nuoma, auga gyventojų lūkesčiai. Be to, vienam gyventojui tenkančio būsto kvadratinio metro rodikliai leidžia tikėtis plėtros ir nepalankiomis sąlygomis: pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje Lietuva vis dar velkasi paskutinėse vietose, lenkdama tik Lenkiją ir Rumuniją, atsilikdama nuo kitų Baltijos šalių“, - teigė G.Nausėda.

SEB analitikas prognozuoja, jog būstas šalyje taps vis labiau įperkamas, o poreikis paskoloms didės.

„Būsto įperkamumas artimiausius metus yra pasmerktas didėti, nes darbo pajamos augs sparčiau nei nekilnojamojo turto kainos. Darbo jėga kaip gėrybė turės didesnę paklausą nei nekilnojamasis turtas ir jos artimiausiais metais trūks. Tuo tarpu trikdžių būsto pasiūlos augimui nematome. Kalbant apie būsto paskolų išdavimo tempus ir mastą, iki 2015 metų lapkričio, kuomet įsigaliojo sugriežtintos atsakingo skolinimosi gairės, matėme akivaizdų norą užbėgti joms už akių. Tai turbūt būdinga lietuvio natūrai, nors skubėjo ir tie, kuriems tai nebuvo aktualu. Šiek tiek nerimavome, kad po to pamatysime kreditavimo sumažėjimą, tačiau lyginant su 2014 ir 2015 metų apimtimis, šiemet kreditavimo užmojai gerokai didesni, ir mes tikimės, kad jie išliks didžiąją šių metų dalį“, - kalbėjo G.Nausėda.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius taip pat tvirtino, jog rinkoje burbului formuotis nėra pagrindo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Atsiskaitymas už komunalines paslaugas: kas svarbiausia?

Nuo balandžio 1 dienos nebelieka elektroninių atsiskaitymo knygelių, leidusių per elektroninę bankininkystę vienu mokėjimu atsiskaityti už kelias skirtingas komunalines paslaugas. Netylant diskusijoms dėl staigių pokyčių ir jų poveikio gyventojams, ...

Vienas didžiųjų prekybos tinklų per ateinančią šventę nedirbs Kiti prekybos tinklai idėjos nepalaiko

Lietuvoje daugybę diskusijų kėlė tema, ar turėtų maisto prekių parduotuvės dirbti per šventes. Galiausiai buvo nuspręstą, kad dalis prekybos centrų užsidaro, dalis dirba trumpintu darbo laiku. Dabar vienas didžiųjų prekybos tinklų žengė ...

Į vieną pintinę įdėjo, iš kitos išėmė: kaip valdžia pensijas dalino

Nors garsiai skelbta, kad pensijos didės, tokios džiugios naujienos pasiekė ne visus. Kad būtų pensijos padidintos, kai kuriems teko jas sumažinti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 52 metų telšiškis Justinas (redakcijai pavardė ...

Ekonomistas: valdžios planai geri, jei neišvirs į didesnius mokesčius

Šiuo metu aktyviai diskutuojama apie galimybę ant darbuotojo pečių perkelti visas socialinio draudimo įmokas. Ministerija aiškina, kad dirbantieji nuo to nenuskurs nei centu, o mokesčių sistema taps aiškesnė. Ekspertai ...

Finansų ministerija: įmonės vis didesnę dalį augančių algų perkelia į prekių ir paslaugų kainas

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ...

Planuojantiems atostogas vasarą – nepatogumai, o agentūroms – nuostoliai

Darbovietėse jau prašoma pasakyti, kuriuo metu ruošiamasi vasarą atostogauti. Bėda tik ta, kad jei šiemet norėjote skristi į užsienį, dienas reikėtų pasirinkti atidžiau. Mat daugiau nei mėnesį truksianti Vilniaus oro uosto tako ...

Atskleista, kiek žmonių Lietuvoje gauna minimalią algą, o kiek – daugiau nei 3 tūkst. eurų

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį. 2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant ...

Paskelbė, ką lietuviai pernai pirko dažniausiai

Aštuntą kartą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) rengiamuose kasmetiniuose rinkimuose „Populiariausia prekė“ paskelbti vardai rodo, kad Lietuvos pirkėjai vis dar teikia pirmenybę lietuviškoms prekėms ir produktams ...

Amerikiečiai įsigijo TV3 žiniasklaidos grupę

Stokholme įsikūrusi MTG kompanija paskelbė, kad pasirašė sutartį dėl TV3 grupės Baltijos šalyse pardavimo amerikiečių investiciniam fonui „Providence Equity Parners“. Sutartimi parduodami visi MTG verslai Baltijos ...

Kas iš tiesų keisis už komunalines paslaugas mokančiam vartotojui nuo balandžio?

Nuo 2017 m. balandžio 1 d. visi Lietuvos bankai privalės naudoti naujas komunalinių įmokų surinkimo formas, kai visos įmokos bankų elektroninėje bankininkystėje turės būti pervedamos į paslaugų teikėjų sąskaitas atskirai. Pokytis palies ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas