Bankininkai: Būsto rinkoje burbulas nesiformuoja

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr. Daugiabučiai Vilniuje

BNS

2016-03-09 15:20

Lietuvos būsto rinkos aktyvumui augant, nekilnojamojo turto burbulas nesiformuoja - būsto kainos vis dar mažesnės nei iki krizės, o rinkos tendencijas diktuoja ne emocijos, bet fundamentalūs veiksniai, sako bankų atstovai.

„Dažnai diskutuojama, ar (NT rinkoje - BNS) galimi burbulai, ar panašėjame į 2007-2008 metų situaciją. Dabartinės būsto kainos tebėra 25-30 proc. mažesnės, statybos ir prekybos aktyvumas jaučiamas tik sostinėje ir tik pastaruoju metu ją bando pasivyti Kaunas bei Klaipėda. 2014 metų pradžioje pirkimo euforija buvo labai trumpalaikė, o vėliau paklausą kėlė fundamentalūs veiksniai - realaus darbo užmokesčio augimas ir nedarbo lygio mažėjimas, kurie dabar lemia būsto paklausos didėjimą. Psichologinio pobūdžio euforinių veiksnių rinkoje nėra“, - trečiadienį Lietuvos banko metinėje nekilnojamojo turto rinkos konferencijoje sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, lūkesčiai 2016 metams yra labiau optimistiniai nei praėjusių metų pradžioje, nes kelerius artimiausius metus prognozuojamas tvarus darbo užmokesčio augimas, o žemos būsto paskolų palūkanos „pramušė dugną“.

„Yra ir kitų aspektų, kurie leidžia būti optimistais: susiaurėjusios investavimo galimybės, mažėjant paskolų palūkanų normoms, būsto įsigijimas tampa patrauklesnis nei nuoma, auga gyventojų lūkesčiai. Be to, vienam gyventojui tenkančio būsto kvadratinio metro rodikliai leidžia tikėtis plėtros ir nepalankiomis sąlygomis: pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje Lietuva vis dar velkasi paskutinėse vietose, lenkdama tik Lenkiją ir Rumuniją, atsilikdama nuo kitų Baltijos šalių“, - teigė G.Nausėda.

SEB analitikas prognozuoja, jog būstas šalyje taps vis labiau įperkamas, o poreikis paskoloms didės.

„Būsto įperkamumas artimiausius metus yra pasmerktas didėti, nes darbo pajamos augs sparčiau nei nekilnojamojo turto kainos. Darbo jėga kaip gėrybė turės didesnę paklausą nei nekilnojamasis turtas ir jos artimiausiais metais trūks. Tuo tarpu trikdžių būsto pasiūlos augimui nematome. Kalbant apie būsto paskolų išdavimo tempus ir mastą, iki 2015 metų lapkričio, kuomet įsigaliojo sugriežtintos atsakingo skolinimosi gairės, matėme akivaizdų norą užbėgti joms už akių. Tai turbūt būdinga lietuvio natūrai, nors skubėjo ir tie, kuriems tai nebuvo aktualu. Šiek tiek nerimavome, kad po to pamatysime kreditavimo sumažėjimą, tačiau lyginant su 2014 ir 2015 metų apimtimis, šiemet kreditavimo užmojai gerokai didesni, ir mes tikimės, kad jie išliks didžiąją šių metų dalį“, - kalbėjo G.Nausėda.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius taip pat tvirtino, jog rinkoje burbului formuotis nėra pagrindo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Nepagrįsti verslininkų skundai: Palangoje poilsiautojų vis daugiau

Palangoje poilsiautojų srautai auga – apibendrinus dar negalutinius birželio mėnesio duomenis paaiškėjo, jog, palyginti su praėjusių metų birželiu, šiemet analogišku laikotarpiu svečių kurortas sulaukė daugiau. Palangos ...

Renata Saulytė palieka „Maxima LT“

Prekybos tinklą „Maxima“ valdančią bendrovę „Maxima LT“ nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos palieka trejus metus komunikacijos vadovės pareigas ėjusi Renata Saulytė, kuri buvo ir pagrindinis bendrovės atstovas ...

Kiek šiemet kainuos būsto nuoma studentams?

Netrukus studentai sužinos stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus – nemažai jaunuolių teks apsigyventi kitame mieste. Remiantis nekilnojamojo turto portalo skelbimų statistika apžvelgiama, ką ir už kokią kainą galima ...

Kiek šiemet kainuos išleisti vaiką į mokyklą?

Netylant diskusijoms apie nuolat augančias kainas nemaža dalis tėvų nerimauja skaičiuodami kiek gi šiemet teks išleisti vaikų mokyklinėms prekėms. Prekybininkai tikina, kad kainos, lyginant su praeitais metais, beveik nesikeitė. Tad ...

Apsipirkinėjimas užsienio elektroninėse parduotuvėse lietuvių nesudomina

Lietuviai kur kas mažiau nei latviai ar estai yra linkę siųstis prekes iš užsienio elektroninių parduotuvių – tai atskleidžia Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Kai bendrai Europoje žmonės kasmet ...

„Netflix“ lietuvių širdžių nepavergė

Į Lietuvą su trenksmu atėjusi filmų ir serialų transliavimo internetu platforma „Netflix“ didelių pokyčių rinkai nepadarė – ją naudoja absoliuti mažuma Lietuvos gyventojų. „Netflix“ nusileidžia populiariausių TV kanalų ...

Paskelbta, kada Vilniuje duris atvers „Hilton“

Šių metų liepą viešbučių tinklas „Hilton Garden Inn“ pasirašė franšizės sutartį su nekilnojamojo turto plėtotoja „Eika“, kuri Gedimino prospekte planuoja statyti 150 kambarių dydžio ...

Studentų dilema: nuomotis butą – per brangu, gyventi bendrabutyje – nepatogu

Liepos antra pusė – laikas, kai gyvenamosios vietos dar neturintys studentai leidžiasi į aktyvias jos paieškas. Kokios būsto nuomos galimybės ir kainos jų laukia? Studentai gali rinktis tarp keleto būsto variantų – buto nuomos, ...

„Maxima“ kainų tyrimas: už kasdienes prekes mokame bene mažiausiai Europoje Kai kas – net perpus pigiau nei Lenkijoje (2)

Prekybos tinklas „Maxima“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad jų atliktas kainų palyginimo tyrimas atskleidė, jog Lietuvos pirkėjai už populiariausias maisto ir namų apyvokos prekes moka bene mažiausiai visoje ...

1000 eurų alga pareigūnams – kol kas tik svajonė

1000 eurų per mėnesį „į rankas“ – tokią svajonę turėjo ir tebeturi policininkai, pasieniečiai, ugniagesiai ir kiti pareigūnai. Vis dėlto, šios Vyriausybės valdymo laikotarpiu visa tai subliūško. Kodėl taip nutiko? ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas