Bankroto įstatymas gali pristabdyti ir paskolų dalybas

(Puslapis 1 iš 2)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2013-01-19 09:07

 Nors gyventojų, kurie šalyje galėtų bankrutuoti kaip fiziniai asmenys, bendra skolų suma kiek sumažėjo, jų skaičius viršija 12 tūkst. Ekspertai tikisi, kad kovą, kai įsigalios Fizinių asmenų bankroto įstatymas, žmonės nepuls skelbtis nemokiais, tačiau nuogąstauja, jog tikrai skolų užsmaugti žmonės bankrotą mieliau formins Latvijoje, o ne Lietuvoje, šiandien rašo 'Vilniaus diena'.

Nemokių vyrų – daugiau

Asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenimis, fizinių asmenų bankrotu Lietuvoje galėtų pasinaudoti daugiau nei 12,5 tūkst. šalies gyventojų, kurių pradelsti mokėjimai siekia arba viršija 25 tūkst. litų. Iš viso gyventojai, kurie galėtų bankrutuoti, bendrai delsia padengti 2,49 mlrd. litų skolų.

„Nuo šių metų kovo įsigaliosiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas numato teisę bankrutuoti fiziniams asmenims, kurių skola siekia 25 minimalias mėnesines algas. Sausį tokių asmenų priskaičiuojame daugiau nei 12,5 tūkst. Vis dėlto kiekvienam skolų turinčiam žmogui bankrutuoti tikrai neapsimoka. Šio teisinio mechanizmo tikslas yra atkurti fizinio asmens mokumą, o ne padėti jam išvengti prisiimtų įsipareigojimų“, – teigė kreditų biuro „Creditinfo“ vadovas Andrius Bogdanovičius.

Tarp visų Lietuvos gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti asmens bankrotu, daugiau nei 3,5 tūkst. yra esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybos nariai arba direktoriai. Pasak A.Bogdanovičiaus, tikėtina, kad dalies verslo sąsajų turinčių asmenų skolos atsirado žlugus jų verslui.

Vyrams tenka beveik 69 proc. pradelstų skolų, kurios siekia 25 tūkst. litų ir daugiau, o moterims – 31 proc. Iš viso minėto dydžio mokėjimus yra pradelsę padengti daugiau nei 8,6 tūkst. vyrų ir 3,9 tūkst. moterų.

Bankrutuoti – į Latviją

Iki šiol fiziniai asmenys bankrutuoti galėjo tik užsienio šalyse, viena populiariausių krypčių tarp to siekiančių lietuvių buvo Latvija. Vien pernai šioje šalyje bankrotas buvo paskelbtas kelioms dešimtims lietuvių. Bankrutuoti Latvijoje buvo įmanoma tampant šios šalies mokesčių mokėtoju ir juo išbuvus bent pusę metų.

„Kad galėtum bankrutuoti Latvijoje, turi gyventi, deklaruoti gyvenamąją vietą, turėti darbo sutartį arba verstis individualia veikla ir mokėti mokesčius Latvijoje šešis mėnesius, kad po jų būtų galima kelti bankroto bylą“, – paaiškino advokatas Saulius Brazauskas.

Nors teoriškai nuo kovo lietuviams bankrutuoti nebereikės bėgti į Latviją, nerimaujama, kad prasiskolinę gyventojai vengs procedūras pradėti gimtinėje ir dairysis į šalį kaimynę.

„Latvijoje bankroto terminas trumpesnis. Lietuvoje bankroto procedūrų terminas yra 5 metai, o Latvijoje gali būti 3,5 metų. Kitas skirtumas – kai iškeliama bankroto byla fiziniam asmeniui, dalį savo pajamų, kurias gauna, jis turi skirti kreditoriams. Latvijoje tai yra 30 proc. pajamų, Lietuvoje – 50 proc. Jeigu žmogus, išsikėlęs bankroto bylą sėkmingai ką nors uždirbs arba išloš loterijoje, Lietuvoje jis turės atiduoti pusę, Latvijoje – tik 30 proc.“, – Latvijos pranašumus prasiskolinusiems dėstė S.Brazauskas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas