Bankrutuoja keturi iš penkių

(Puslapis 1 iš 2)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-12-10 18:00

Per mėnesį Latvijoje ir Estijoje įsteigiama po 1,6 tūkst. naujų įmonių, Lietuvoje – 1,3 tūkst. „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento vadovas Sigitas Žutautas sako, kad Lietuva atsilieka, nes vėliau už šalis kaimynes pradėjo gerinti verslo aplinką.

Kokių tendencijų, jūsų nuomone, atskleidžia naujų verslų statistika? Ar iš jos galima spręsti apie lietuvių verslumo lygį?

Lietuvoje daugėja steigiamų įmonių, vejamės latvius ir estus, nors nuo jų dar atsiliekame. Viena to priežasčių – teisinės bazės pasikeitimai: susiaurintos galimybės vykdyti verslą su verslo liudijimu, verslo aktyvumą skatino ir mažųjų bendrijų atsiradimas. Tačiau dar viena svarbi priežastis – jaunimo entuziazmas kuriant įmones.

Verslumo Lietuvoje dar nebus per daug ateinančius kelerius metus. Todėl džiaugiuosi matydamas, kai žmonės, nebegalintys ar nebenorintys dirbti samdomo darbo, besijaučiantys išsikvėpę, išdrįsta imtis savo verslo ir teikti paslaugas.

Kokių verslo skatinimo priemonių Lietuva vis dar neišnaudoja?

Galima sakyti, kad Lietuva išnaudoja visas verslo skatinimo priemones, tik klausimas, kiek jos veiksmingos. Galima pasinaudoti valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų parama, įvairių institucijų ir organizacijų pagalba. Visi puikiai suprantame, kad jaunas verslas yra gana rizikingas, nesvarbu, ar jį kuria žmogus, turintis patirtį, ar ne. Pagal teorijąiš penkių įmonių išgyvena tik viena, kitos tinkamai neišplėtoja veiklos ir bankrutuoja. Todėl valstybei būtų naudinga apskaičiuoti, kiek verta skatinti kurti verslų: ar kuo daugiau, kad dalis jų „pravalgytų“ lėšas ir bankrutuotų, ar mažiau, bet iš jų garantuotai išgyventų didžioji dalis. Deja, realybėje tokį idealų modelį pasiekti sudėtinga, todėl geriau, kad verslų būtų steigiama kuo daugiau.

Privatus sektorius taip pat skaičiuoja, kad ir kas jie būtų: verslo angelai, rizikos kapitalo įmonės, bankai. Jiems svarbiausia – investicinė grąža, kai valstybė vykdydama politiką turi įvertinti ne tik tiesioginę naudą, bet ir sukurtas darbo vietas, sutaupytas socialinės paramos lėšas, apskritai bendrą gerovę.

Gal reikėtų ne tik skatinti verslą, bet ir mažinti jam administracinę naštą?

Naujai įsteigtos įmonės, ypač viešojo maitinimo, ar kitos, kurioms keliami higienos reikalavimai, vos pradėjusios veikti sulaukia daugybės tikrintojų. Tai yra didžiulis biurokratinis barjeras, be to, verslininką kiekvienas tikrinimas išmuša iš vėžių.

Jeigu kalbėsime apie apskaitą, manau, ji nėra komplikuota ar sudėtinga. Nesunku apskaičiuoti ir mokesčius. Be to, tie, kurie užsiima iš tiesų nedideliu verslu, renkasi individualią veiklą. Kitiems, žvelgiant ir iš įmonės valdymo pusės, verta turėti padorią, skaidrią ir verslą atspindinčią apskaitą. Tai ypač svarbu pačiam vadovui, kad pats savęs neapgaudinėtų.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas