Bankų nerimą užgožia politiniai rėksniai


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Stasys Kropas / Ekonomika.lt

2013-07-29 15:21

Kalbant apie birželio mėnesį Lietuvos bankininkystėje norėčiau pranešti dvi naujienas – gerą ir blogą.

Pirmiausia – geroji. Panašu, kad pildosi optimistinės bankininkų ir kai kurių sektorių verslo atstovų prognozės. Bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų ir nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi – jau keturis mėnesius paeiliui šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų. Sakyčiau, sveikas ir optimalus skaičius, neturintis jokių rinkos burbulo požymių.

Birželį vos vos padidėjo ir bendras būsto paskolų portfelis – iki 19,77 mlrd. litų. Jei tai ne techninė korekcija, galima manyti, kad naujai išduodamų paskolų srautas tampa stipresnis nei gražinamų paskolų srautas. Tokiu atveju bendro portfelio augimo tendencija turėtų išlikti, tačiau tuo dar teks įsitikinti. Stebint gerokai suaktyvėjusią nekilnojamojo turto plėtros bendrovių rinkodarą ir girdint pirkėjų lūkesčius formuojančius ekspertų komentarus, toks scenarijus atrodo realus.

Birželis buvo derlingas ir bendram bankų paskolų portfeliui, kuris po du mėnesius trukusios dietos sustorėjo 25 milijonais litų iki 53,75 milijardo. Tiesa, augimas daugiau nei kuklus, kad jį būtų galima kaip nors vertinti. Kol kas palaukim.

O dabar – blogoji naujiena. Bankų sistemoje vėl matytas vaizdas - per būgnų tratėjimą nebegirdėti tikrųjų problemų. Būgnus muša tie, kurie vis dar mano, kad bankai yra per mažai nukentėję ir per švelniai nubausti dėl pasaulinės finansų krizės. Vieniems atrodo, kad bankams reikia kurti specialias pelno skaičiavimo ir paskirstymo taisykles. Kiti norėtų, kad bankai prisiimtų valstybės įsipareigojimus Būsto paskolų draudimo fondui. Tretiems nušvito, kad pasaulinę krizę sukėlė du bankų analitikai. Triukšmo daug, prasmės mažai, tačiau tokia kakofonija užgožia faktą, kad dėl išskydusių prioritetų Lietuva gali pavėluoti į euro traukinį.

Ir ne dėl Mastrichto kriterijų, o dėl techninės dalies, kuri euro įvedimui yra ne mažiau svarbi nei politinė.

Lietuvos bankų asociacija liepos 9 dieną kreipėsi į Vyriausybę, centrinį banką ir atsakingas ministerijas bei institucijas, perspėdama dėl trikdžių diegiant informacines sistemas.

Bankai perspėja, kad informacinių sistemų suderinimo sėkmė taps euro įvedimo projekto įgyvendinimo privaloma sąlyga, tačiau kol kas atsakingos institucijos tam skiria pernelyg mažai dėmesio. Bankai nurodo, kad norint būti pasirengus euro įvedimui nuo 2015 metų pradžios, informacinių sistemų keitimų specifikacijos turi būti patvirtintos iki 2013 metų spalio, o jos pačios įdiegtos iki 2014 metų liepos.

Bankai ragina valstybės institucijas kuo greičiau apsispręsti ir sudaryti projektų priežiūros komitetą, kuris nedelsiant imtųsi veiksmų koordinavimo.

Iš pirmo žvilgsnio – nuobodi techninė problema. Kur kas smagiau tiesiog gėdyti bankus – užtenka emocijų, skambių žodžių ir dėmesys užtikrintas. Ir rezultatas visai nesvarbus.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas

 

- Stasys Kropas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas