Bankų paslapčių nykimo metas

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Ramūnas Riazanskis / Ekonomika.lt

2015-05-25 12:11

Pastaruoju metu vyksta svarbūs pokyčiai asmens bankinės informacijos teikimo srityje, visų pirma informacijos teikimo metoduose ir apimtyse. Iki šiol institucijos, norinčios gauti iš finansų įstaigų reikalingą informaciją apie konkretų asmenį, turėjo pateikti užklausą. Tačiau jau greitai viskas apsivers – bankai ir kitos finansų įstaigos teiks informaciją ne tik pagal atskirą paklausimą, bet ir automatiškai.

Automatinis duomenų keitimasis yra „karšta“ tema ir atskiruose pasaulio regionuose (JAV, Europos Sąjunga), ir Lietuvoje. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) parengė pasaulinį bendrąjį informacijos teikimo standartą, pagal kurį jau šiuo metu bankine informacija ketina keistis apie 100 pasaulio valstybių.

Europos Sąjunga yra pirmasis regionas pasaulyje, kuris įteisino automatinį duomenų keitimąsi Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvoje, galiojančioje jau 10 metų. Nors direktyvos taikymo apimtis yra sąlyginai nedidelė, nes pranešamos tik palūkanų pajamos, ji tapo pavyzdžiu kitoms iniciatyvoms, kurios atsirado po 2008 metų ekonomikos krizės siekiant pagerinti mokesčių surinkimą.

Naujoji ES Administracinio bendradarbiavimo direktyva šiais metais valstybes nares įpareigoja automatiškai keistis informacija, kuri nėra tiesiogiai susijusi su bankinėmis operacijomis – tai duomenys apie darbo užmokestį, direktorių atlyginimus, kai kuriuos gyvybės draudimo produktus, pensijas, nekilnojamo turto nuosavybę ir pajamas iš šio nekilnojamojo turto. Tačiau 2017 metais ES šalys jau ketina pradėti keistis ir bankine informacija už 2016 metus, kurią sudarys sąskaitų likučiai, dividendų, palūkanų, finansinio turto pardavimo ir kitos finansinės veiklos pajamos.

Kalbant apie bankų paslaptis, pirmoji asociacija, kuri dažnam ateina į galvą, yra Šveicarija. Du šimtmečius ši šalis buvo bankų paslapčių saugojimo etalonu. Nenuostabu, kad po 2008 metų pasaulinės ekonomikos krizės būtent į Šveicariją sužiuro ES ir JAV mokesčių tarnybos, ieškodamos paslėptų neapmokestintų pajamų ir turto. Rezultatas – teisėsaugos institucijų tyrimai, duomenų atskleidimo skandalai, milijardinės sumos sumokėtos bankų baudų pavidalu, pasirašytos sutartys dėl mokesčių išskaičiavimo su Austrija ir Jungtine Karalyste. Dabar Šveicarija pasiryžusi eiti dar toliau – prieš porą mėnesių pradėtos derybos su Europos Komisija dėl naujos sutarties, pagal kurią Šveicarijos bankai jau nuo 2018 metų (už 2017 metus) turėtų teikti detalią informaciją apie Europos Sąjungos rezidentų banko sąskaitas ir operacijas. Taip pat Šveicarija prisijungė prie šalių, taikysiančių EBPO pasaulinį bendrąjį informacijos teikimo standartą. Taigi, šveicariška bankų paslaptis po truputį tampa istorija.

Panašia kryptimi eina ir kitos Europos jurisdikcijos, garsėjusios bankų paslapčių saugojimu ir Lietuvos įstatymuose vadinamos „tikslinėmis teritorijomis“ – tai San Marinas, Andora, Monakas ir Lichtenšteinas. Šios valstybės taip pat derasi su Europos Komisija dėl naujų informacijos keitimosi sutarčių. Kai kurios kitos tikslinės teritorijos (Mergelių, Kaimanų salos) ketina pradėti keistis informacija pagal jau minėtą naująjį EPBO standartą.

Straipsnio puslapiai:

- Ramūnas Riazanskis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas