Bankų pelnas pernai padidėjo


Fotolia.com nuotr. Kiaulė taupyklė

BNS

2016-03-08 11:27

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pernai uždirbo 215,3 mln. eurų pelno - 0,9 proc. daugiau nei 2014 metais, kai jis buvo 213,4 mln. eurų.

„Bankai veikė sudėtingomis aplinkybėmis, kadangi palūkanų aplinka yra maža, tai bus didžiausias iššūkis, kaip į tai turėtų reaguoti veiklos modeliai“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, pelną bankai išlaikė panašaus lygio, mažindami išlaidas.

„Žemos palūkanų normos ir euro įvedimas - tokie vienkartiniai efektai neleido bankams uždirbti daugiau pelno, ir šaltinis, kurio pagrindu buvo pasiektas pelnas, tai buvo išlaidų mažinimas. Tam, kad išlaikytų nuosavybės grąžą, kuri laikosi ties 8-9 proc.“, - tikino V.Vasiliauskas.

Bendras bankų turtas praėjusių metų pabaigoje buvo 23,437 mlrd. eurų - 2,9 proc. mažiau nei 2014-ųjų pabaigoje, tačiau 1,7 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, pranešė Lietuvos bankas.

Visų bankų paskolų portfelis per metus padidėjo 3,9 proc. iki 16,3 mlrd. eurų - tai didžiausias augimas nuo 2008 metų, tačiau, anot LB vadovo, bankai turi ruoštis naujiems iššūkiams, kurių gali kilti ateityje.

„Po laikinų blykstelėjimų, kuriuos fiksavome pastaruosius kelerius metus, 2015-ieji yra tie metai, kai bankų skolinimas grįžo į tvaraus augimo vėžes. Bankai daugiau skolino tiek verslui, tiek gyventojams, ypač būstui įsigyti“, – pranešime spaudai sakė LB vadovas.

Jo teigimu, paskolų rinkos plėtra šiuo metu yra tvari, tačiau centrinis bankas atidžiai stebi padėtį ir prireikus imtųsi papildomų finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių, kad būtų išvengta galimo rinkos perkaitimo.

Pasak V. Vasiliausko, skolinimo atsigavimą lemia stabili ekonominė aplinka, verslo ir gyventojų pasitikėjimas bei rekordiškai mažos palūkanos.

Paskolų įmonėms vertė per metus padidėjo 4,5 proc. iki 7,7 mlrd. eurų, gyventojams - 6,9 proc. iki 7,5 mlrd. eurų, o vien paskolų būstui vertė - 5,2 proc. iki 6 mlrd. eurų.

Indėlių rinkoje buvo vėl pasiektas rekordas - jų suma metų pabaigoje siekė 17,1 mlrd. eurų - 783 mln. eurų, arba 4,8 proc. daugiau nei užpernai, didžioji jų dalis (75 proc.) laikyta einamosiose sąskaitose.

Pagrindiniai bankų pajamų šaltiniai pernai toliau seko. Grynosios palūkanų pajamos (sumažėjo 2,6 proc.) ir grynosios paslaugų bei komisinių pajamos (10,2 proc.). Dar labiau nei pajamos sumažėjusios administracinės išlaidos (12,2 proc.) padėjo bankams palaikyti panašų kaip ankstesniais metais pelno lygį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gairės: bankai, paskolos, pelnas

Close

Tūkstančiai gyventojų iš VMI dar neatsiėmė „kalėdinės dovanos“

 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad iš 22,2 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie į savo elektroninio pašto dėžutes jau gavo asmeninius VMI pranešimus apie tai, ...

Kilus panikai dėl nutraukiamų mokėjimų švenčių metu paaiškino, kokia paslauga neveiks

 Jog mokėjimai švenčių metu sustoja, lietuviams – nebe naujiena. Su tuo teko susidurti ir Velykų metu. Tuomet paslauga nebuvo galima pasinaudoti 4 paras, tačiau šį kartą trukmė ilgėja. Susidariusia situacija skuba ...

Verslininkai piktinasi valdžios planais: kurą teks piltis Lenkijoje Pateikia skaičiavimus

 Valdžios siūlymas nuo kitų metų didinti akcizą dyzelinui kelia nerimą Lietuvos verslininkams. Šie kreipiasi į Vyriausybę ir pateikia savo skaičiavimus, kuriais remiantis, jiems labiau apsimokės kurą piltis Lenkijoje. tv3.lt primena, ...

Tūkstančiams gyventojų VMI apie save primins asmeniškai

 Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. VMI informuoja, jog ...

Keičiasi bekontakčių atsiskaitymų limitas

 Nuo š.m. spalio vidurio bekontakčių atsiskaitymų limitas (kai galima mokėti bekontakte kortele nevedant PIN kodo) padidės iki 25 eurų. Šiuo metu limitas yra 10 eurų. Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA ...

Bankas „Luminor“ skelbia veiklos pradžią: kas keisis klientams?

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos ...

Įspėjimas „Nordea“ ir DNB klientams: ne visos paslaugos veiks

 „Nordea“ ir DNB bankai jau nuo rytojaus, spalio 1 dienos taps junginiu ir vadinsis „Luminor“. Tad atliekant techninius darbus klientai įspėjami apsišarvuoti kantrybe. DNB klientus perspėja, kad naktį iš ...

Būtiniausių bankų paslaugų „krepšelio“ kainos apribojimas išliks ir kitąmet

 Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims ...

Svarbi žinia „Nordea“ ir DNB klientams: susijungimo dieną galimi sutrikimai

 Praėjusią savaitę gavus Europos Komisijos leidimą „Nordea“ ir DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti 2017 metų spalio 1 dieną. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus bus ...

Marius Jurgilas: mūsų šalis galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas