Bankų pelnas pernai padidėjo


Fotolia.com nuotr. Kiaulė taupyklė

BNS

2016-03-08 11:27

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pernai uždirbo 215,3 mln. eurų pelno - 0,9 proc. daugiau nei 2014 metais, kai jis buvo 213,4 mln. eurų.

„Bankai veikė sudėtingomis aplinkybėmis, kadangi palūkanų aplinka yra maža, tai bus didžiausias iššūkis, kaip į tai turėtų reaguoti veiklos modeliai“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, pelną bankai išlaikė panašaus lygio, mažindami išlaidas.

„Žemos palūkanų normos ir euro įvedimas - tokie vienkartiniai efektai neleido bankams uždirbti daugiau pelno, ir šaltinis, kurio pagrindu buvo pasiektas pelnas, tai buvo išlaidų mažinimas. Tam, kad išlaikytų nuosavybės grąžą, kuri laikosi ties 8-9 proc.“, - tikino V.Vasiliauskas.

Bendras bankų turtas praėjusių metų pabaigoje buvo 23,437 mlrd. eurų - 2,9 proc. mažiau nei 2014-ųjų pabaigoje, tačiau 1,7 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, pranešė Lietuvos bankas.

Visų bankų paskolų portfelis per metus padidėjo 3,9 proc. iki 16,3 mlrd. eurų - tai didžiausias augimas nuo 2008 metų, tačiau, anot LB vadovo, bankai turi ruoštis naujiems iššūkiams, kurių gali kilti ateityje.

„Po laikinų blykstelėjimų, kuriuos fiksavome pastaruosius kelerius metus, 2015-ieji yra tie metai, kai bankų skolinimas grįžo į tvaraus augimo vėžes. Bankai daugiau skolino tiek verslui, tiek gyventojams, ypač būstui įsigyti“, – pranešime spaudai sakė LB vadovas.

Jo teigimu, paskolų rinkos plėtra šiuo metu yra tvari, tačiau centrinis bankas atidžiai stebi padėtį ir prireikus imtųsi papildomų finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių, kad būtų išvengta galimo rinkos perkaitimo.

Pasak V. Vasiliausko, skolinimo atsigavimą lemia stabili ekonominė aplinka, verslo ir gyventojų pasitikėjimas bei rekordiškai mažos palūkanos.

Paskolų įmonėms vertė per metus padidėjo 4,5 proc. iki 7,7 mlrd. eurų, gyventojams - 6,9 proc. iki 7,5 mlrd. eurų, o vien paskolų būstui vertė - 5,2 proc. iki 6 mlrd. eurų.

Indėlių rinkoje buvo vėl pasiektas rekordas - jų suma metų pabaigoje siekė 17,1 mlrd. eurų - 783 mln. eurų, arba 4,8 proc. daugiau nei užpernai, didžioji jų dalis (75 proc.) laikyta einamosiose sąskaitose.

Pagrindiniai bankų pajamų šaltiniai pernai toliau seko. Grynosios palūkanų pajamos (sumažėjo 2,6 proc.) ir grynosios paslaugų bei komisinių pajamos (10,2 proc.). Dar labiau nei pajamos sumažėjusios administracinės išlaidos (12,2 proc.) padėjo bankams palaikyti panašų kaip ankstesniais metais pelno lygį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gairės: bankai, paskolos, pelnas

Close

Kreditai internetu – privalumai ir trūkumai

Žengiant koja kojon su technologijomis vis daugiau paslaugų siūloma internetinėje erdvėje. Ne išimtis ir finansų įstaigų pasiūlymai. Tačiau skolinimasis internetu turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Finansinių paslaugų įmonių asociacijos ...

Sunerimę emigrantai susidomėjo Lietuvoje likusiu savo turtu

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. ...

VMI paskelbė, kiek pinigų nesusigrąžino pajamų nedeklaravę lietuviai

Virš 200 tūkst. gyventojų, jeigu būtų deklaravę 2015 m. pajamas, t. y. pateikę deklaracijas, galėjo susigrąžinti apie 16 mln. eurų GPM permokos. 2017 m. balandžio 12 d., Šiauliai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos ...

Mokesčių mokėjimas Lietuvoje: kaip išvengti eilių ir klaidų?

Lietuva yra kontrastų šalis. Pagal interneto skvarbą ir spartą mūsų valstybė pirmauja Europoje, tačiau kas mėnesį pašto skyriuose, kaip ir prieš dvidešimt metų, nusidriekia eilės norinčiųjų rankiniu būdu atsiskaityti už ...

Sukčių įžūlumui nėra ribų – kartą nepavykus bandė laimę vėl

Per porą savaičių Klaipėdoje užfiksuoti pakartotinio sukčiavimo atvejai, kuomet vienišos senolės artimaisiais apsimetę sukčiai siekė iš jos išvilioti 20 tūkst. eurų. Kelią apgaulei užkirto kritiškai situaciją įvertinę ir ...

Svarbus priminimas: šventiniu laikotarpiu veiks ne visos bankinės paslaugos

Artėjant Velykų dienai yra primenama, kad reikia pasirūpinti ir planuotomis piniginėmis perlaidomis į kitus bankus. Mat net 4 paras šia paslauga pasinaudoti nebus galima. Lietuvos bankų asociacija primena, kad nuo 2016-ųjų, kai Lietuva ...

Populiariausias 50 eurų banknotas keičia išvaizdą

Rytoj, balandžio 4 d., Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių apyvartoje pasirodys naujosios serijos „Europa“ 50 eurų banknotas. Jis turi inovatyvias apsaugos priemones, todėl jį bus sunkiau padirbti. Gyventojams ...

Keičiasi internetu mokamų įmokų paslauga Ką turi žinoti jas mokantys gyventojai ir jas gaunančios įmonės?

Nuo balandžio 1 d. daliai gyventojų keičiasi internetu mokamų įmokų paslauga – vietoj Vilniaus regiono atsiskaitymo knygelės įmokos bus mokamos naudojant kitas, gyventojams jau pažįstamas mokėjimo paslaugas, – specializuotas įmokų ...

Siunčia žinią pasikliaujantiems vien „Sodros“ pensija: jums gresia skurdas

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti. Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė ...

Ką slepia siekiai didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą? Pasisakė ir dėl pensijų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas