Bankus vilioja tik šviežias kraujas (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Roko Medonio (Fotodiena) nuotr.

Darius Čiužauskas / Respublika.lt

2010-10-06 06:22

Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas ir užklupusi ekonominė krizė ne vienam lietuviui tapo daug sunkesne našta nei akmuo po kaklu. Bankų siūlytomis, į blizgančius popierėlius įvyniotomis paskolomis susivilioję žmonės dabar ragauja tik karčius vaisius. Tuo tarpu iš to neblogai pasipelnę bankai į pelėkautus jau deda naują masalą, kuris skirtas sugebėjusiems išgyventi sunkmetį.

Prarišo maišus

“Ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji tarėjai”, - tikriausiai pasakytų didysis kombinatorius Ostapas Benderis, vertindamas dabartinę būsto paskolų padėtį šalyje.

Ir tai tiesa, nes šių paskolų Lietuvoje veikiantys bankai šiemet išduoda daugiau nei praėjusiais metais. Išskyrus tik sausio mėnesį.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per septynis šių metų mėnesius naujų būsto paskolų sutarčių pasirašyta dėl beveik 648,3 milijono litų. Pernai šis skaičius buvo gerokai mažesnis - apie 528,6 mln. litų.

Iš vienos pusės teigiama, kad, bankams pradėjus šiek tiek laisviau dalyti paskolas, atsigauna nekilnojamojo turto rinka - parduodama daugiau butų, pradedami statyti nauji ir baigiami jau pradėti statyti namai.

Tačiau nemažai specialistų siūlo neskubėti džiaugtis ir tvirtina, kad visas šis judėjimas labiau primena iliuziją, kurios pagrindinis tikslas yra labai konkretus - paneigti per kelerius pastaruosius metus susiformavusią visuomenės nuomonę, kad visi bankai yra siaubūnai, kuriems rūpi tik kuo giliau įnerti į žmonių pinigines ir susigrąžinti pasitikėjimą bei prisikviesti naujų potencialių klientų.

Nusileido ant žemės?

Bankų atsigręžimo į žmones priežastys taip pat labai pragmatiškos. Niekam ne paslaptis, kad būtent palūkanos jiems krauna didžiausius pelnus. O jų augimas, sprogus nekilnojamojo turto burbului ir apmirus skolinimui, beveik sustojo.

Kol buvo galima uždirbti kituose finansiniuose sektoriuose (kad ir tiesiogiai skolinant sunkmečio spaudžiamai valstybei ar perkant jos vertybinius popierius), su tuo buvo galima susitaikyti.

Tačiau sumažėjus ir šių investicijų patrauklumui, bankams vėl teko prisiminti paprastus žmones ir verslininkus.

Galima neabejoti, kad pro bankininkų akis nepraslydo ir faktas, jog per metus gyventojų indėlių likučiai bankuose išaugo 1,4 milijardo litų ir šių metų viduryje pasiekė 24,4 milijardo litų. Bendra indėlių suma bankuose (be kredito įstaigų) pasiekė rekordinę 43 milijardų sumą.

Nors šių metų antrąjį ketvirtį indėlininkai bankuose uždirbo 244 milijonais litų (31 proc.) mažiau palūkanų nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, bankininkai daug mieliau šiuos pinigus įdarbintų patys. Kad ir būsto paskoloms.

Tik dabar bankams tenka spręsti nemažą dilemą - kaip vėl prisivilioti šiuos klientus. Per sunkmetį žmonių perkamoji galia sumažėjo gana ryškiai, o bankų reikalavimai potencialiems paskolų gavėjams sugriežtėjo iki maksimumo.

Straipsnio puslapiai:

- Darius Čiužauskas

Respublika.lt

Close

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

Lietuvos bankas suskaičiavo pensijų fondų rezultatus

 Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas perkopė 3 mlrd. Eur ribą ir 2018 m. birželio pabaigoje sudarė 3 082 mln. Eur. Daugumos pensijų fondų rezultatai šių metų antrąjį ketvirtį buvo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas