„Barclays“ vadovas Lietuvoje: nežinome, kokie geri esame (14)

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Dina Sergijenko / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-12-07 07:02

Informacinių technologijų (IT) centrui „Barclays“ Lietuvoje trejus metus vadovaujantis Giedrius Dzekunskas tikina, kad didžiausias kompanijos turtas yra žmonės, kurie čia dirba.

Kol stovime „Barclays“ priimamajame ir kalbamės, kad Lietuvoje reikėtų daugiau gerų naujienų, atkreipiu dėmesį, kad pats G. Dzekunskas į daugelį dalykų žvelgia itin pozityviai. Jis tik gūžteli pečiais. „O ko daugiau reikia?“ – šypsosi.

Ir kalbėdamas apie drąsą, kurios kartais pritrūksta, technologijų centro vadovas turi mintyje visai ne Lietuvą ar lietuvius, o užsienio kompanijas, kurioms investuoti čia, nedidelėje valstybėje, pasak pašnekovo, iš tiesų verta.

Užaugo tarp inžinierių

„Barclays“ technologijų centras G. Dzekunsko karjeroje – pirma tokio dydžio įmonė, tačiau toli gražu ne pirma tarptautinė: jis dirbęs kompanijose ir „Siemens“, ir „Nokia Siemens“. Technologijos taip pat nebuvo svetimos. „Esu užaugęs inžinierių šeimoje –senelis dirbo dar prie Antano Smetonos, tėtis taip pat dirbo telekomunikacijoje, aš nenuklydau iš šio kelio“, – pokalbį pradėjo pašnekovas.

Eidamas iki konferencijų kambario G. Dzekunskas stabtelėdavo prie vieno darbuotojo, kito, trečio, persimesdavo keliais žodžiais, pajuokaudavo. Tai stebint buvo sunku patikėti, kad iš tiesų bendrovėje dirba beveik 900 darbuotojų. „Kalbant apie kompanijos dydį, technologijų centras „Barclays“ – be abejo, didžiausia kompanija iki šiol, kurioje man teko darbuotis“, – prisipažino jis.

Kalbėti apie tiesioginį vadovavimą tokiam būriui darbuotojų čia sunku. „Tikrai nerengiame susirinkimų iš ryto visiems, – juokėsi G. Dzekunskas. – Čia nėra tipinio vadovavimo, kuris būna mažose kompanijose, kai esi vadovas ir kiekvienam sakai, ką jis turi daryti, ar suteiki atsakomybės ribas.“ IT centro „Barclays“ darbuotojai dirba susibūrę į virtualias komandas ir kasdien bendradarbiauja su kolegomis iš Anglijos, Singapūro ar JAV. G. Dzekunskas vadovauja technologijų centro administracijai, taip pat jo kompetencija – Vakarų Europos tinklų priežiūra. Jam buvo patikėta įkurti „Barclays“ IT centrą Lietuvoje ir sustyguoti visus pirminius procesus. „Tačiau esminio skirtumo tarp vadovavimo 130 profesionalų kompanijai ir kompanijai, turinčiai beveik 900 darbuotojų, nematau“, – teigė pašnekovas.

Skirtumai galvose

Prisimindamas, kaip „Barclays“ ieškojo sau tinkamų darbuotojų, G. Dzekunskas ne kartą pabrėžė, kad lietuviai turi nuostabius informacinių technologijų pagrindus. „Tai jaunų ir talentingų žmonių rinka, – kalbėjo technologijų centro vadovas. – Tiesa, ji įdomi tuo, kad čia neturime didžiulių įmonių, o tam tikri IT sprendimai, aplikacijos galimi tik tokiose įmonėse. Tokia padėtis lėmė, kad Lietuvoje trūksta tam tikrų nišinių IT specialybių, tačiau dirbti atėję žmonės, nors paprastai specializuojasi kurioje nors srityje, IT plačiai išmano ir tai sukuria galimybę puikiam startui, leidžia įgyti trūkstamų gebėjimų. Jeigu iš karto nerandame tinkamos kompetencijos žmonių, juos užsiauginame. To linkėčiau visiems verslininkams.“

Pradėjęs kurti technologijų centrą pats G. Dzekunskas netikėjo, kad vos po kelerių metų dirbdami tokioje didelėje kompanijoje lietuviai jausis taip komfortabiliai kaip panašiuose centruose dešimtmečius dirbantys kolegos iš Anglijos ar Singapūro. „Mūsų žmonės užauga labai greitai, tuo net pats netikėjau, – pabrėžė pašnekovas. – Manau, visi mūsų įsivaizduojami skirtumai, palyginti su kitų šalių specialistais, yra daugiau mūsų galvose. Ko iš tikrųjų mes nežinome – to, kokie geri esame.“ Anot jo, galbūt Lietuvoje trūksta įvairių procesų, jų valdymo praktikos, tačiau lietuvių gebėjimai tikrai ne prastesni, o dažnai net ir aukštesni nei pasaulinis vidurkis.

900 IT žmonių daugiau

Per trejus darbo Lietuvoje metus „Barclays“ IT centras tapo svarbia valstybės technologinės pažangos dalimi. „Jau prieš atidarydami centrą žinojome, su kuriomis aukštosiomis mokyklomis norime bendradarbiauti. Žinojome, kad ateiname ne vieniems metams, todėl buvome ir esame pasiryžę investuoti į rinką, kad joje atsirastų IT žinių“, – kalbėjo G. Dzekunskas.

Pavyzdžiui, „Barclays“ suteikė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos (MIF) fakulteto studentams galimybę universitetą baigti rankose laikant du diplomus – ne tik teikiamą universiteto, bet ir pasaulinės milžinės „Cisco“ CCNP (Cisco Certified Network Professional) diplomą, atveriantį duris ne į vieną kompaniją. Taip pat į šalies universitetus iš kompanijos „Barclays“ studentams vesti paskaitų su profesoriais keliauja gabiausi kompanijos specialistai. „Pakankamai gerai bendraujame su universitetais ir galime pasižiūrėti, ko gali reikėti industrijai ateinančius 10 metų. Studentams, manau, mūsų inžinieriai į paskaitas įneša nemažai šarmo“, – pasakojo technologijų centro „Barclays“ Lietuvoje vadovas.

Straipsnio puslapiai:

- Dina Sergijenko

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas