Baudos didėja, laukai vis tiek liepsnoja

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Tomas Zabulis / Gimtasis kraštas

2011-04-11 09:20

Nors dar ne visur nutirpo sniegas, ugniagesiai jau gesino keliasdešimt gaisrų, kilusių deginant pernykštę žolę, pusę jų – Vilniaus rajone. Pernai Lietuvoje tokių gaisrų buvo beveik 3 tūkstančiai.

Siekdami užkirsti kelią masiniam sausos žolės deginimui, aplinkosaugininkai, ugniagesiai ir miškininkai pradėjo rengti reidus. Pažeidėjams gresia ne tik baudos. Dalis pernai žolę ir ražienas deginusių ūkininkų neteks 0,5 mln. litų išmokų už pievas. Tokios sankcijos bus taikomos ir šiemet.

Aplinkos apsaugos inspektoriai, nustatę, kiek žolės išdeginta, ieško padegėjų ir žemės savininkų.

„Baudos už žolės deginimą svyruoja nuo 100 iki 1,2 tūkst. litų. Beveik visais atvejais įvertiname gamtai padaryta žalą. Ten, kur metai iš metų deginama žolė, surandame žemės savininką, įvertiname pažeidėjų neteisėtus veiksmus“, – teigė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius.

Duomenys apie savininkus, nesilaikančius aplinkosaugos reikalavimų, perduodami Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri už pernai padarytus pažeidimus sumažino išmokas 84 žemės valdoms. Dėl to ūkininkai neteks 0,5 mln. litų išmokų.

„Už padarytus pažeidimus maksimaliai išmoka sumažinima 23 proc. Jei kitais metais nustatomas to paties pareiškėjo pakartotinis tyčinis pažeidimas, tai išmoka nemokama visai“, – aiškino Nacionalinės mokėjimo agentūros Tiesioginės paramos departamento direktorė Sonata Miškinienė.

Daugiausia gaisrų kasmet kyla Vilniaus regione, kur plyti palyginti daug negrąžintos žemės, o ir savininkų valdomos pievos neretai yra apleistos.

Žmonės klaidingai mano, kad deginant žolę žemė bus derlingesnė. Taip nėra. Gaisro liepsnose sunaikinama pirmoji augalija, žūsta smulkūs gyvūnai, dėl žmonių neatsargumo ir aplaidumo ugnis persimeta į miškus, kiemus, pastatus, neretai žūsta ir žmonės. Išdegusieji plotai skaičiuojami šimtais hektarų.

Gaisrai ne tik naikina gyvybę, bet ir smarkiai užteršia aplinką. Gaisro metu išsiskiria toksiškos dujos ir dideli kiekiai sveikatai kenksmingų įvairių dalelių, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų. Per gaisrą į atmosferą paprastai išmetama 20– 400 kartų daugiau kenksmingų dalelių negu tada, kai degiosios medžiagos yra specialiai deginamos.

Gaisrus gesinti brangiai kainuoja ir ugniagesiams, kuriems fi nansavimas sunkmečiu sumažintas penktadaliu.

„Vieno tokio atvejo likvidavimas užtrunka 25 minutes, neskaitant komandos nuvykimo į vietą ir grįžimo į gaisrinę. Jei yra daug žolės padegimų, mes vėluojame į kitus gaisrus“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiulpys.

Faktai ir skaičiai

Lietuva tarp ES šalių išsiskiria palyginti mažu gaisrų skaičiumi. Europos miškų gaisrų informacinės sistemos duomenimis, 2009 m. Lietuvoje kilo 471 miško gaisras, pasiglemžęs 286 ha miško.

Straipsnio puslapiai:

- Tomas Zabulis

Gimtasis kraštas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas