Bedarbių armija Panevėžio negąsdina


Ievos Budzeikaitės (Fotodiena) nuotr.

Daiva Savickienė / Panevėžio balsas

2013-01-05 09:01

Vos įžengus į 2013-uosius Panevėžio darbo biržoje vėl pagausėjo bedarbių. Tai, kad metų pradžioje Darbo biržoje registruojama gerokai daugiau bedarbių nei kitu laiku, tapo jau įprastu reiškiniu.

Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė sako, kad per pusantros darbo dienos po Naujųjų metų Panevėžio darbo biržoje bedarbių skaičius šoktelėjo. Per tą laiką užsiregistravo apie 150 Panevėžio miesto ir rajono bedarbių, o visoje apskrityje – 239.

Naudojasi nuolaidomis

Tačiau tokia situacija Darbo biržos darbuotojų jau seniai nebestebina.

Taip būna kasmet. Dauguma besiregistruojančiųjų pirmomis dienomis paprastai dirba pagal verslo liudijimą. Metų pabaigoje jam pasibaigus nusprendžiama veiklą tęsti ir registruojamasi biržoje dėl lengvatų įsigyjant verslo liudijimą. Pasak A. Biguzienės, mieste teikiama daug paslaugų, registruojasi ir prekiaujantieji įvairiomis prekėmis. Kita vertus, registruojasi ne vien norintieji gauti pigesnį verslo liudijimą, bet ir asmenys, netekę darbo.

„Didelių atleidimų pastaruoju metu įmonėse nebuvo“, – tikina A. Biguzienė.

Pakoregavo statistikai

Sausio 1 dieną Panevėžio mieste nedarbo lygis buvo 12,7 procento, o visoje apskrityje – 13,47 procento. Palyginti su pernykščiais metais sunku, nes Statistikos departamentas patikslino gyventojų skaičių. Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos teigimu, nedarbo lygis skaičiuojamas nuo darbingo amžiaus žmonių, o jų mieste pagal statistiką sumažėjo. Vertinant ne procentais, o bedarbių skaičiumi, šiemet sausio 1-ąją bedarbių 1 600 mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Šiemet neplanuojama, kad Panevėžio darbo biržoje itin daugės bedarbių. Darbdavių nuomonės apklausa parodė, kad didelių atleidimų jie nežada. Darbuotojų kaita bus, tačiau masinių atleidimų neturėtų būti. Tuo labiau kad ir tokių didelių įmonių, kaip kad buvo „Ekranas“, mieste nebėra.

Darbo biržoje registruota įvairių specialybių ir išsilavinimo bedarbių. Yra ir specialistų, ir nekvalifikuotų darbuotojų, ir ilgalaikių bedarbių.

Daug veiksnių

Pasak A. Biguzienės, specialybė nelemia įsidarbinimo. Būna atvejų, kai žmogus turi paklausią specialybę, tačiau ilgesnį laiką nedirba ir jam sunku įsidarbinti.

„Įsidarbinimą lemia gebėjimas realizuoti save, noras tai daryti ir daugelis kitų veiksnių“, – sako direktoriaus pavaduotoja.

Šiuo metu menkas įsidarbinimo galimybes turi kai kurių sričių inžinieriai: statybos, elektros, aplinkos apsaugos, kai kurių sričių pedagogai. Pavyzdžiui, šiuo metu sunku įsidarbinti kūno kultūros, pradinio ugdymo mokytojams, socialiniams pedagogams ir kt. Taip pat sunku darbo gauti turintiems profesinį išsilavinimą slaugytojo padėjėjams, kirpėjams, kosmetologams ir giminiškų profesijų darbuotojams, santechnikams, technikos priežiūros verslo darbuotojams, kompiuterinės įrangos derintojams.

- Daiva Savickienė

Panevėžio balsas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas