Bėgiuose dingusi Baltijos vienybė (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-01-27 06:55

Ne paslaptis, kad tik viena galia planetoje gali labiau supriešinti artimiausius draugus, nei meilė. Taip, neklystate – tai pinigai. Kalbant apie Baltijos šalis, šaltąją Estiją ir regiono pietiete vadinamą Lietuvą taip pat supriešino finansai. Tiksliau – pinigai bėgiams.

Nesugebėjimas suderinti interesus kainuoja nei daug, nei mažai – du dešimtmečius. Tiek laiko trunka projektas „Rail Baltica“. Palyginimui, Carinei Rusijai prireikė 25 metų, kad būtų sukonstruota 9 tūkst. kilometrų ilgio „trans–siberia“ magistralė. Tiesa, darbuotojų ir aplinkos sauga ar kaina rusams tuomet darbų eigos netrikdė.

Kantrybės pritrūkusio Estijos susisiekimo ministro dėka į viešumą sugrįžęs „Rail Baltica“ projektas turėtų suteikti Baltijos šalims galimybę integruotis į Europos geležinkelių tinklą, mat dabar esame priversti naudotis posovietinės erdvės plačiąja vėže.

Šįkart kibirkštį įžiebė Lietuvos noras prie „Rail Baltica 2“ projekto, skirto europine vėže sujungti Kauną su Talinu, žūtbūt prijungti Vilnių. Įdomu, kodėl iki šio rudens dabar premjero pareigas einančiam A. Butkevičiui, kuravusiam Susisiekimo ministeriją 2006–2008 metais, Vilniaus įtraukimas nebuvo pagrindinis prioritetas.

Estai nori greičiausio

Dar praėjusių metų rugsėjį Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos transporto ministrai, pasirašydami sutartį dėl bendros įmonės „Rail Baltica 2“ plėtojimui steigimo, sutiko, kad Vilnius būtų prijungtas prie europinės vėžės.

Vis dėlto panašu, kad tariantis dėl sąlygų dalis esmės buvo pamesta jas verčiant, mat Estijos susisiekimo ministerijos atsakymuose savaitraščiui „Ekonomika.lt“ reiškiama nuostaba Lietuvos veiksmais. „Estija laikosi pozicijos, kad Vilnius turėtų būti prijungtas prie „Rail Baltica 2“ projekto, tačiau nuo gruodžio mėnesio Lietuva pradėjo reikalauti, kad ši sąlyga būtų neatsiejama projekto dalis“, – rašoma atsakyme. Priduriama, kad Vilniaus sujungimas siaurąja vėže turėtų tapti atskiru projektu.

Kad nėra poreikio Vilnių įtraukti į projektą, estai iš esmės grindžia dvejais argumentais. Pirmas jų – Jungtinės Karalystės bendrovės „Aecom“ studija, kurioje tiesiausias kelias nuo Varšuvos iki Talino projektuojamas maršrutu per Kauną, Panevėžį, Rygą ir Parnu. „Mūsų duomenimis, tai trumpiausias maršrutas, kur maksimalus greitis siektų iki 240 km/h, o traukiniai vietoj kuro galėtų naudoti elektrą“, – rašoma Estijos susisiekimo ministerijos atsakyme. Verta pridurti, kad greičio reikalavimas yra vienas pagrindinių, norint gauti Europos Komisijos sutikimą dėl finansavimo.

Antrasis estų argumentas – naudingumo studijos dėl Vilniaus įtraukimo į „Rail Baltica 2“ stoka. Akyliau sekantys projektą atmins, kad pirmoje praėjusių metų pusėje buvo atliekama analizė, ar vėžei į Latviją tikslinga rinktis kelią pro Šiaulius, ar pro Panevėžį. Dėl Vilniaus jokios studijos dar nėra atlikta.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas