Besitraukianti apdirbamoji gamyba ir eksportas – pavojus ekonomikai?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Laura Galdikienė / Ekonomika.lt

2014-04-22 11:44

 Kovo mėnesį ir toliau tęsėsi apdirbamosios gamybos apimties mažėjimo tendencija – lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais apdirbamoji gamyba susitraukė 10,4 procentais. Lietuvos prekių eksporto duomenys taip pat nedžiugina. Kyla klausimas, ar tai laikina korekcija, ar Lietuvos gamintojai iš tiesų susiduria su rimtais iššūkiais?

Skambinti pavojaus varpais dar anksti, kadangi prastus šių metų pradžios apdirbamosios gamybos rezultatus lėmė tik vienas veiksnys – stipriai smukusi naftos produktų gamyba. Rafinuoti naftos produktai sudaro didelę dalį (apie 20-30 proc.) bendroje apdirbamosios pramonės struktūroje, tad sumažėjusi naftos produktų gamyba iškart neigiamai veikia visos apdirbamosios gamybos duomenis. Kita vertus, pastaruoju metu prastėjantys naftos produktų gamybos rezultatai signalizuoja apie ypač sudėtingą didžiausios Lietuvos įmonės, naftos perdirbimo kompanijos „Orlen Lietuva“, situaciją.

Dauguma kitų apdirbamosios gamybos šakų augino savo produkciją, todėl panašu, jog jos nesusidūrė su paklausos mažėjimo problemomis. Apdirbamoji gamyba be rafinuotų naftos produktų gamybos kovo mėnesį buvo 5,7 proc. didesnė nei prieš metus. Vasario mėnesį augimą fiksavo ir chemijos pramonė, tad Lietuvos trąšų gamintojai pamažu ima ropštis iš duobės.

Panašios tendencijos atsispindi ir eksporto duomenyse. Beveik perpus susitraukęs mineralinio kuro eksportas, krentantis trąšų eksportas bei dėl aukštos praėjusių metų palyginamos bazės šiemet stipriai smukęs javų eksportas lėmė tai, kad šių metų sausio - vasario mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo net 19,4 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Išaugus konkurencijai trąšų rinkoje ir smukus produkcijos kainai dėl aukštų gamybos sąnaudų, Lietuvos gamintojų konkurencingumas sumažėjo. Tačiau panašu, kad vėl į viršų besistiebiančios pasaulinės trąšų kainos leis Lietuvos trąšų gamintojams kiek atsipūsti. Ateityje šios įmonės konkurencingumas ir toliau daugiausia priklausys nuo gamtinių dujų kainų, o jos, panašu, Lietuvoje mažės tik ilguoju laikotarpiu.

Kol kas jokių prošvaisčių nematyti Lietuvos naftos perdirbimo kompanijos padangėje. Ši įmonė susiduria su struktūrinėmis problemomis – pasaulyje išaugus degalų pasiūlai iš Azijos ir Artimųjų Rytų ir dėl to stipriai sumažėjus pelno maržoms Lietuvos perdirbimo įmonė nebeišgali konkuruoti su mažesnes kainas siūlančiais degalų gamintojais. Be to, Europoje sparčiai mažėja naftos produktų paklausa. Dėl skalūnų revoliucijos užsivėrusi JAV rinka, kuriai 2013 m. teko apie 9 proc. lietuviškų degalų eksporto, taip pat sudavė skaudų smūgį įmonei, net pusę eksportuojamos produkcijos gabenančiai jūra. Ukrainai tenka daugiau nei 11 proc. lietuviškų mineralinių produktų eksporto, tačiau ekonominis ir politinis nestabilumas šioje valstybėje irgi neleidžia įmonės vadovybei atsikvėpti. Geležinkelio tarifų sumažinimas vargu ar labai padidins šios sovietmečiu statytos įmonės konkurencingumą, o planuojamas naftotiekio ir produktotiekio tiesimas užtruks ilgai. Tad iki kol šie projektai bus baigti, situacija įmonėje gali dar labiau pablogėti.

Straipsnio puslapiai:

- Laura Galdikienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas