Bijome aiškiai įvardinti grėsmes

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-07-13 09:53

 Birželio 26 d. Seimas svarstė ir pritarė naujos Nacionalinio saugumo strategijos projektui. „Šios, naujos strategijos idėja pradėjo savo kelią 2008-aisiais, po Rusijos ir Gruzijos karo, kai tuometinė Vyriausybė sudarė darbo grupę ir pavedė peržiūrėti galiojančius dokumentus. Ši strategija žymiai labiau realistinė: dabar galiojančioje vyrauja gana „euforinis“ Lietuvos saugumo aplinkos vertinimas, o naujojoje – žymiai atsargesnis“, – sakė Seime strategijos projektą pristačiusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Dokumentas tikrai turi pranašumų. Žinoma, jame yra ir standartinio gražaus tuščiažodžiavimo (pavyzdžiui: „Siekdama užtikrinti visuomenės socialinę raidą ir socialinę sanglaudą bei gerinti sveikatos būklę, Lietuvos Respublika plėtos socialinės paramos ir socialinių paslaugų teikimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas mažinti socialinę atskirtį ir socialinius skirtumus; įgyvendins darbo rinkos politiką, orientuotą į naujų darbo vietų kūrimo skatinimą, gyventojų (ypač jaunimo) užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje didinimą, darbo santykių lankstumo didinimą, darbo vietų kokybės gerinimą, nediskriminacinių priemonių įgyvendinimą“ ir pan.). Tačiau lygiai taip pat naujojoje strategijoje yra trumpai ir aiškiai užfiksuotas platus spektras šiuolaikiškai aktualių grėsmių, tokių kaip globali ekonominė krizė, kibernetinio ir informacinio saugumo iššūkiai ir t. t. Teisingai per dokumento svarstymą VU TSPMI kalbėjo R. Juknevičienė: ji sakė, kad tai yra vientisesnis ir mažiau biurokratinis nacionalinio saugumo politikos nuostatų rinkinys.

Tačiau, subjektyvia straipsnio autoriaus nuomone, strategijoje yra keli diskutuotini momentai. Pirma, joje rašoma: „Pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai – interesai, kurių neginant laikui bėgant būtų pažeidžiami gyvybiniai Lietuvos Respublikos interesai. Lietuvos Respublikos pirmaeiliai interesai yra: (...) 8.2. demokratija, laisvė, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms kaimyninėse valstybėse.“ Be to, toje vietoje, kur kalbama apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, galinčias turėti didelės įtakos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, minimi „neskaidrūs, nedemokratiniai, valstybių piliečių laisva valia neparemti integraciniai projektai kaimyninėje erdvėje“. O tarp išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį, nurodomas „branduolinės energetikos plėtojimas regione, nesilaikant tarptautinių branduolinės energetikos saugos standartų projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektus ir neatlikus išsamaus poveikio aplinkai vertinimo“.

Paliekant nuošalyje tai, kad panašios tezės apie kaimynines valstybes (ypač apie demokratiją jose) reiškia netiesioginį kišimąsi į jų vidaus reikalus (Lietuvai turbūt nepatiktų, jeigu Rusija ar Baltarusija savo strategijoje parašytų ką nors panašaus), stebina dokumento autorių nenoras pavadinti dalykus tikraisiais vardais. Neatsitiktinai politologas T. Janeliūnas pažymėjo: „Mūsų nauja strategija yra geresnė negu estų, bet prastesnė negu britų. Didžiosios Britanijos strategija yra konkretesnė.“ Kitaip tariant, nereikėtų bijoti nurodyti, kad pavojus Lietuvai yra (ar tai iš tikrųjų pavojus, kitas klausimas) nedemokratinė Rusija ir Baltarusija, jų kuriama Eurazijos sąjunga, kurioje dominuos Maskva, taip pat ir Baltarusijoje bei Rusijoje, netoli Lietuvos sienų, statomos atominės elektrinės, kurių saugumas (Lietuvos nuomone) yra abejotinas.

Antra, kalbėdama VU TPSMI, R. Juknevičienė pažymėjo, kad strategijoje dar kartą užsimenama apie strateginę partnerystę su JAV, taip pat apie ypatingą santykių su Lenkija ir Šiaurės šalimis svarbą. Žvilgtelkime į dokumentą ir pažiūrėkime, kokia tvarka yra pateikti partneriai, su kuriais Lietuvai būtina stiprinti dvišalius ir daugiašalius santykius. Pirmoje vietoje – Latvija ir Estija, po jų JAV, vėliau Šiaurės šalys ir galiausiai Lenkija. Toks išdėstymas atrodo keistas, nes Lenkijai turėtų būti skirta jeigu ne pirma, tai bent jau antra vieta. Čia nėra prasmės kartoti, kokia svarbi yra ši kaimynė Lietuvos energetiniam ir kariniam saugumui bei šalies politinei įtakai pasaulyje, tačiau prioritetas atiduodamas Šiaurės valstybėms. Taip, apie partnerystę su jomis mėgsta kalbėti Lietuvos prezidentė, bet realiai šios partnerystės turinys nėra įspūdingas. Galima bandyti apibūdinti ketvirtą Lenkijos vietą kaip „last but not least“ (paskutinis, bet ne prasčiausias), nors tai nebūtų įtikinama.

Dar labiau situaciją paaštrina strategijos nuostata, kad Lietuva „sieks visapusės tautinių bendrijų integracijos į šalies gyvenimą, įskaitant švietimo sistemą ir darbo rinką; gerins jų valstybinės lietuvių kalbos mokėjimą ir skatins jos platesnį vartojimą viešajame gyvenime“. Keista skaityti tokius žodžius, juk absoliučią daugumą šalyje sudaro lietuviai (taigi kokios gali būti problemos dėl riboto lietuvių kalbos vartojimo?), o valstybės pareigūnai atkakliai kartoja, kad jokių bėdų su tautinėmis mažumomis Lietuva neturi. Vadinasi, turi, ir pirmieji į galvą ateina lenkai. Žinoma, strategijoje reikia gražių standartinių frazių, bet šiuo atveju jos skamba konjunktūriškai ir netgi kelia papildomą pavojų dvišaliams santykiams su Varšuva (už to tikrai galima užsikabinti).

Trečia, verta dėmesio yra dalis apie energetinio saugumo užtikrinimą. Joje rašoma: „Tvariam ir nenutrūkstamam energijos tiekimui užtikrinti Lietuvos Respublikai būtina mažinti nacionalinių energetikos sistemų priklausomybę nuo monopolinio išorės energijos tiekėjo [vėlgi reikėtų įvardyti – straipsnio autoriaus pastaba] ir sudaryti sąlygas energijos išteklių diversifikacijai bei konkurencijai. Todėl Lietuvos Respublika:

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas