Biotechnologijų verslas pagal Pareto dėsnį

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-05-15 07:00

Kartais pokyčių troškimas gali priversti daryti staigų posūkį du dešimtmečius trukusioje karjeroje. Taip pasuko industrinės biotechnologijos kompanijos „ProBioSanus“ vadovo Tomo Andrejausko kelias.

Prieš prisidėdamas prie verslo, į kurį pats investavo, T. Andrejauskas nuo 2000 metų užėmė įvairias vadovaujančias pozicijas banke „Swedbank“, tačiau atėjo laikas, kai jis nusprendė pasukti į ateities sektorių.

„Visada mąstai, ką veiksi ateityje. Finansų sektoriuje išdirbau 20 metų, konkrečiai „Swedbank“ – 13 metų. Ateina laikas, kai norisi pokyčių. Puiku kurti ir gaminti ką nors apčiuopiamo. Dar smagiau, kad tai yra aukštosiomis technologijomis paremtas produktas. Tai ir paskatino žengti šiuo šiuo keliu“, – prisimena jis.

Plačių galimybių rinka

T. Andrejauskas ne iškart pradėjo vadovauti savam verslui. Pirmiausiai tapo verslo angelu, kai kartu su partneriais ir Verslo angelų fondu investavo į besikuriantį verslą. Jis džiaugiasi, kad naujoji jo veikla yra orientuota į ateitį, o „ProBioSanus“ gaminamos valymo ir higienos priemonės su probiotikais reikalauja ilgo tiriamojo darbo, kol gaunamas galutinis produktas.

„Esu vienas iš įkūrėjų. Verslą pradėjo mano partnerė Rasa Vogelius, tačiau nuo pat pradžių esu investavęs kaip verslo angelas ir jau pusantrų metų einu šios įmonės vadovo pareigas. Įmonę įkūrėme 2012 metų vasarį. Vis dar esame labai jauni, tačiau gana daug padarę. Pasirinkome tinkamą pramonės šaką, nes tikiu kad industrinių biotechnologijų sektoriaus laukia šviesi ateitis. Apskritai mūsų kasdienėje aplinkoje nėra labai populiaru naudoti biotechnologijas, nors galimybių – labai daug, o tinkamai parinkti mikroorganizmai gali pakeisti agresyvias veikliąsias chemines medžiagas“, – pasakoja jis ir priduria, kad Lietuvoje yra labai stiprus biotechnologijų klasteris.

Patirtį panaudojo

Bendrovės vadovas pripažįsta, kad finansų sektoriuje sukaupta patirtis padeda sprendžiant bendrus vadybos ir pardavimo klausimus. Tiesa, skiriasi specifika, nes „ProBioSanus“ produkcija yra priskiriama prie greitai judančių prekių, todėl reikia greitai adaptuotis. Vis dėlto T. Andrejauskas sau visų nuopelnų nepriskiria.

„Planuoti finansus ir užtikrinti resursus svarbu, tačiau tai nėra vien mano nuopelnas, nes nuo pat pradžių turime institucinį ir finansinį investuotoją – Verslo angelų fondą. Jie kartu su kitais partneriais skyrė pinigų investicijoms pačioje verslo pradžioje ir padėjo mūsų verslui įpūsti gyvybės bei įsigyti reikalingos įrangos. Gamybai ir moksliniams tyrimams reikia nemažai kapitalo. Moksliniai tyrimai rezultatą duoda dažnai ne iš pirmo karto, tad tenka bandyti iš naujo ir tai kainuoja“, – sako vadovas.

Tiesa, jis pabrėžia, kad vadovui visų dalykų iki smulkmenų žinoti nereikia – tą turi žinoti tinkamai surinkta komanda, tačiau dalyvauti gamyboje privalu. Visorių mokslo slėnyje įsikūrusio „ProBioSanus“ biuras primena laboratoriją. Koridoriai balti, o juos skiria stiklinės pertvaros. Tačiau prie gamybos linijų T. Adrejauskui tenka važiuoti kitur.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Reikiamą darbuotoją darbdaviai vis dar gaudo ant tuščio kabliuko

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės ...

Prireikia vis daugiau darbuotojų: įvardijo, kurių trūksta labiausiai

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo ...

Slaptųjų agentų darbą primenanti profesija: jų prisibijo ne vienas darbuotojas

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad ...

Ieškant darbo teks susidurti su vienu dažniausių reikalavimų

Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, byloja liaudies išmintis. Tai pasakytina ir apie užsienio kalbų mokėjimą – gebėjimas bendrauti kita kalba praverčia ne tik asmeniškai, keliaujant, susipažįstant su naujais ...

Ištyrė vyrų ir moterų atlyginimo skirtumą: Lietuva priekyje

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka aktualia problema beveik visame pasaulyje. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11 proc. mažiau, nei tas pačias pareigas ...

Egiptietis Ašrafas laimę rado Lietuvoje: įkūrė verslą ir svajoja apie šeimą

Ne paslaptis, jog liūdesys ar prasta nuotaika – pažįstamos emocijos ne vienam iš mūsų, ypač šaltuoju metų laiku. Tik štai, užsieniečiams, pasirodo, lietuviška depresija nė kiek nebaisi – prieš ...

Kaip skiriasi darbo santykiai skirtingose pasaulio šalyse?

Lietuvoje vis nerimstant aistroms dėl naujojo Darbo kodekso neretai darbo santykius linkstama lyginti su kitų šalių praktika, diskutuojama, kokie darbo santykiai paplitęs įvairiose šalyse. O vis dėlto į kuriuos turinio ir ...

Dirbti namie lietuviams trukdo tai, kas amerikiečiams padeda

Net šeši iš dešimties darbuotojų Lietuvoje sutiktų dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau taip dirba tik 2 proc., o 13 proc. tokio darbo nenorėtų, nes jiems tiesiog patinka išeiti iš namų, teigia tyrimą vykdęs ...

Darbo ieškančiųjų konkurencija – vienur 10, kitur – net 100 kandidatų

Vieniems darbo ieškantiesiems tenka įveikti daugybę kandidatų, kad gautų darbą. Kitus medžiote medžioja ar net pervilioti iš kitos įmonės ketina patys darbdaviai. Darbo portalas CVbankas.lt apžvelgia, tarp kokių sričių darbuotojų ...

Žingsniai verslo didybės link: nuo ko pradėti?

Dažnas Lietuvos gyventojas pagalvoja apie tai, jog nusibodo dirbti kitiems ir norėtųsi pradėti nuosavą verslą. Tačiau vieniems pritrūksta ryžto, kitiems – idėjų. Visgi yra būdų, kaip suprasti, jog tavo kelias – tapti verslininku bei ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas