Biržoje suvešėjo „Lesto“ ir „Amber Grid“ akcijos

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-09-24 17:31

Antradienį Vilniaus akcijų biržoje tvyrojo pozityvios nuotaikos, brangusios energetikos sektoriaus akcijos kilstelėjo biržos indeksą 1,5 proc. Viso atlikta 395 sandoriai, kurių vertė siekė 776 tūkst. eurų, praneša „Finasta“.

Dėmesio centre atsidūrė „LESTO“ ir „Amber Grid“ vertybiniai popieriai. Pastarųjų kaina kilo 7 proc., investuotojams reaguojant į akcininko „Gazprom“ pranešimus, jog jie svarstytų galimybę parduoti turimas „Amber Grid“ akcijas. Jau anksčiau ES atstovas yra pareiškęs, jog ES galėtų prisidėti prie tokio akcijų išpirkimo, apie tai yra užsiminęs ir šalies premjeras. Visa tai skatino investuotojus pirkti šias akcijas, nes tikimasi, jog „Gazprom“ neparduotų akcijų pigiai. „LESTO“ vertybiniai popieriai brango 5,45 proc. - prekybos pradžioje suprekiautas didelis šių akcijų kiekis paskatino ir kitus rinkos dalyvius pirkti šiuos vertybinius popierius. Panašią situaciją stebėjome vakar Šiaulių banko pozicijoje. „LESTO“ šiemet demonstruoja gerus veiklos rezultatus, uždirbamas investuotojų lauktas pelnas, be to, paskutinius du metus mokėti nemaži dividendai; bendrovės santykiniai rodikliai investuotojams atrodo patraukliai.

Vėl sulaukėme tiesioginių sandorių „Aprangos“ akcijomis, tikėtina, jog vėl prekiavo su įmone susiję asmenys. Didelė 90 tūkst. eurų apyvarta užfiksuota

„Vilniaus baldų“ pozicijoje, kaina nepakito. Vyko apsikeitimas tarp investuotojų, kurie nori gauti dividendus, ir tų, kurie nenori į juos pretenduoti. Rytoj paskutinė diena, kai galima įsigyti šių akcijų ir gauti 9 litus akcijai siekiančius dividendus. Tai sudaro net 15-16 proc. dividendinį pajamingumą. Pirkėjai viliasi, jog įmonei ir toliau pavyks sėkmingai darbuotis, atnaujinus prekių asortimentą, na o pardavėjai galbūt pasidairys kitų pozicijų arba atpirks atpigusias akcijas po dividendų ex-dienos. Pigo pieno sektoriaus bendrovių vertybiniai popieriai, investuotojams nerimaujant dėl didėjančios produkcijos savikainos ir eksporto į Rusiją problemų; teigiamos pokytis fiksuotas „Pieno Žvaigždžių“ pozicijoje, tačiau atliktas tik vienas nedidelis sandoris.

Talino akcijų biržoje vėl prekiauta neaktyviai – sudaryti 133 sandoriai. Biržos indekso vertė krito 0,18 proc., akcijų perleista už 412 tūkst. eurų. Naujienų iš emitento trūkumas stabdo investuotojus nuo ryžtingesnių veiksmų. 2,24 proc. brango „Baltika“ vertybiniai popieriai – jų kaina po prastų poros mėnesių buvo nusileidusi žemiau 0,7 euro zonos, tad dabar investuotojai po truputį grįžta į šią atpigusią poziciją, tikėdamiesi, jog įmonei pavyks pagerinti savo veiklos rezultatus. Didžiausios apyvartos sugeneruotos prekyboje „Olympic Entertainment Group“ (kaina nekito) ir „Tallinna Vesi“ (-0,97 proc.) akcijomis.

Straipsnio puslapiai:

Close

„Luminor“ klientai neviltyje: antra dieną negali pasinaudoti kasdiene paslauga

Banko „Luminor“ klientai jau dvi dienas iš eilės pinigus pervesti gali tik kitiems „Luminor“ klientams. Kol klientai piktinasi, kad negali nei gauti pinigų iš kitų bankų, nei pervesti, pats bankas ...

Vitas Vasiliauskas ragina ruoštis blogesniems laikams

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos ...

VMI laiškų sulauks tūkstančiai: išsisukti nepavyks

Pasibaigus gyventojų pajamų deklaracijų metui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradeda belstis į skolininkų duris. Laiškai pasieks kiekvieną skolingą, o juos ignoruojant bus imamasi ir kraštutinių priemonių. Be to, VMI belsis ne ...

Kitą savaitę įsigalioja naujas įstatymas. Ką apie tai turi žinoti bankų klientai?

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai ...

Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: paaiškino, kaip atsiskaitinėsime be grynųjų ir kortelių

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos ...

„Sodra“ įspėjo, kokie sutrikimai gali pasitaikyti

Vykdant planinius „Sodros“ sistemų atnaujinimo darbus, gyventojai susiduria su kliūtimis pasinaudoti visomis paslaugomis. „Sodra“ įspėjo, kad kurį laiką tokia situacija dar tęsis. Darbų trukmė numatyta nuo gegužės 5 dienos ...

VMI suskaičiavo deklaracijų derlių – rekordiniai metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad šiemet gyventojai buvo aktyvesni nei bet kada anksčiau ir pareigingiau teikė deklaracijas. Dėkojame jiems. Iš viso gyventojai pateikė ...

Pasitikrinkite: uždaryta beveik pusė milijono sąskaitų

Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai ėmėsi aktyvių veiksmų ir per pusmetį uždarė daugiau nei ketvirtadalį visų nenaudojamų klientų sąskaitų. Jie taip pat patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ...

Rado greitą ir paprastą būdą deklaruoti pajamas

Kartais gyventojų pajamų deklaravimo procesas bei kiti su mokesčiais susiję dalykai atrodo painūs ir suprantami tik pačių valstybinių įstaigų darbuotojams. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sukūrė programėlę „e.VMI“, kuri ...

Paaiškino, kodėl bankai renka papildomus duomenis

Klientai jau pastebėjo, kad bankai prašo jų užpildyti anketas su tam tikrais klausimais. Bet neretai vis dar kyla neaiškumų, kokiu tikslu to reikia. Lietuvos bankų asociacija atsako į dažniausiai užduodamus klientų klausimus. Kodėl ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas