Bitkoinai trumpina kelią į pasaulio rinkas

(Puslapis 1 iš 2)


Organizatorių nuotr.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-04-16 20:00

 Kiekvienas piniginis vienetas yra paremtas realia verte, tačiau JAV kriptoekonomistas Jonas Matonis mano, kad pasaulio ekonomiką iš esmės gali pakeisti valiuta, paremta kompiuteriniais skaičiavimais.

Lietuviškų šaknų turintis elektroninės valiutos tyrinėtojas, duodamas interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“, sakė, kad tokia valiuta kaip bitkoinai leidžia ne tik pasislėpti nuo realiosios ekonomikos, bet ir įsilieti į ją tiems, kurie dėl ribotų bankų galimybių yra atsidūrę už pasaulinio prekystalio.

Kaip yra sukuriama kriptovaliuta?

Viskas prasideda nuo išgavimo proceso, ši metafora simbolizuoja aukso kasimą. Kompiuteriai visame pasaulyje sukuria didžiulį „Bitcoin“ tinklą. Sukuriamas viešas perlaidų blokas, taigi, kai siunčiate savo pinigus, kas 10 min. šios perlaidos yra sudedamos į grandinę. Žmonės, valdantys šį procesą, per tą laiką gauna premiją vadinamaisiais bitkoinais. Šiuo metu tai sudaro 25 vienetus kas 10 min., taip yra sukuriami nauji pinigai. 2016-aisiais ši premija sudarys 12,5 bitkoino. Kas ketverius metus ji mažėja perpus, taigi 2114-aisiais jie visi bus išdalyti.

Ar yra tam tikras lūžio taškas, kada virtuali valiuta tampa populiari kaip bitkoinai?

Manau, tam reikia patogesnių programėlių ir prekybininkų, kurie sutiktų, kad už prekes ar paslaugas būtų atsiskaitoma šia valiuta. Nėra universalaus atsakymo, nes viskas vyksta evoliucijos būdu. Kai tik tokia valiuta taps lengva naudotis kaip „Skype“, daugiau žmonių ims taip atsiskaityti. Anksčiau viskas sukosi apie matematiką, o dabar viskas eina vartotojo ir prekeivių link. Kartu bandome prastumti šią valiutą į trečiojo pasaulio šalis, tokias kaip Afrika ir Pietų Amerika.

Kaip tai padės šiems regionams?

Pavyzdžiui, Afrikoje beveik nesinaudojama bankais, todėl žmonės mažai perka internetu ir nedalyvauja pasaulinėje rinkoje, taigi bitkoinai leistų panaikinti šią bankų spragą. Ten yra daugiau mobiliųjų telefonų nei namų, turinčių elektros energiją. Bitkoinų piniginėms užtenka ir mobiliojo telefono, kuris naudojamas kaip bankas, taip žmonės ten gali tapti pasauliniais vartotojais. Ši valiuta nėra vietos bankų konkurentė, tačiau sprendžia bankų problemas, kurių jiems išspręsti nepavyksta.

Bitkoinus naudoja šešėlinio finansų pasaulio atstovai, taip pat afrikiečiai, neturintys bankų. Ar valiuta turi tarpinį vartotoją?

Geras pastebėjimas, nes bitkoinai atskiriems individams teikia skirtingą naudą. Argentinoje jie saugo turtą nuo infliacijos, todėl ši valiuta yra populiari. Kipre jos naudotojai stengiasi išvengti konfiskacijų. Vidutinis vartotojas, ypač JAV ir ES, bitkoinus vertina kaip išeitį siekiant išvengti finansinio šnipinėjimo. Tai paskutinis dalykas, kuris traukia žmones naudotis šia valiuta.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas