Biudžeto rebusas: mažai perskirstome, nes mažai mokame?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Laura Galdikienė / Ekonomika.lt

2014-06-26 11:52

 Mokestinių pajamų į biudžetą ir šalies bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje yra mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES) – tik 27,2 proc., kai ES vidurkis siekia 39,4 proc. Be to, kitaip nei daugumoje ES valstybių Lietuvoje šis santykis jau keletą metų mažėja. Neretai pasigirsta politikų siūlymų ir toliau didinti mokesčių tarifus – neva, menkos mokestinės pajamos į šalies biudžetą rodo, jog mokesčiai Lietuvoje yra maži, tačiau verslininkai vis vien vengia juos susimokėti. Ar tikrai? Kokios yra tikrosios mažo BVP perskirstymo per biudžetą priežastys ir ką reikėtų daryti, norint pagerinti mokesčių surinkimą?

Darbo mokesčiai yra svarbiausias mokestinių pajamų į valstybės biudžetą šaltinis. Vis dėlto valstybės gaunamos darbo mokesčių pajamos sudaro mažiau nei 13 proc. BVP, tuo tarpu ES vidurkis siekia apie 20 proc. BVP. Dėl to tikrai negalime kaltinti žemų mokesčių tarifų – Europos Komisijos duomenimis, vidutinį atlyginimą gaunančio lietuvio darbo sąnaudų mokestinė našta (angl. tax wedge) siekia 40,9 proc. ir yra artima ES vidurkiui (41,1 proc.). O žemesnes pajamas gaunančio darbuotojo darbo sąnaudų mokestinė našta net viršija ES vidurkį. Taigi, ne per mažas, o pernelyg didelis darbo apmokestinimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios taip stipriai atsiliekame šių mokesčių surinkime nuo kitų ES šalių. Verslininkų pečius užgulusi darbo mokesčių našta skatina juos ieškoti būdų susimažinti šias sąnaudas, pavyzdžiui, mokant darbuotojams atlyginimus vokeliuose. Prie mokesčių vengimo dar prisideda ir žema gyventojų mokesčių moralė, tolerancija neoficialiam darbo užmokesčiui ir gana menkos baudos.

Mokesčių surinkimą mažina ir legalios mokestinės išimtys. Pavyzdžiui, dirbant pagal individualios veiklos pažymėjimą pajamoms iš gamybos, prekybos bei tam tikrų paslaugų taikomas tik 5 proc. pajamų mokesčio tarifas, o dirbantieji pagal verslo liudijimus moka fiksuotą mokestį, kuris iš viso nepriklauso nuo gautų pajamų. Šios išimtys ne tik mažina valstybės pajamas į biudžetą, bet ir diskriminuoja darbo ir kitas pajamas, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Be to, verslo liudijimais neretai piktnaudžiauja ir darbdaviai, kurie naudoja juos kaip alternatyvą darbo santykiams įforminti, o valstybė dėl to netenka pajamų. Taip pat būtina paminėti, kad kitaip nei daugelyje kitų ES šalių, įskaitant Latviją ir Estiją, Lietuvoje nėra taikomas pajamų mokestis pensijoms – tai irgi prisideda prie mažesnio mokestinių pajamų ir BVP santykio Lietuvoje nei kitose ES šalyse.

Siekiant gerinti pajamų surinkimą reikėtų panaikinti įvairias išimtis, vienodu pajamų mokesčio tarifu apmokestinti visas pajamas, neatsižvelgiant į pajamų kilmės šaltinį bei įvertinti, ar tikrai naudingos dabar taikomos pajamų mokesčio lengvatos. Apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius asmenis ir „ištraukti“ gyventojų pajamas iš šešėlio padėtų daug didesnis neapmokestinamasis pajamų dydis, taikomas ne tik su darbo santykiais susijusioms, bet ir visoms kitoms gyventojo pajamoms. Beje, panašų bazinį neapmokestinamąjį pajamų dydį visoms gyventojų pajamoms jau taiko Estija. Tikėtina, kad sumažinus darbo mokesčius, panaikinus įvairias išimtis ir tuo pačiu sugriežtinus atsakomybę už atlygimų mokėjimą vokeliuose, pajamos į biudžetą ne tik nesumažėtų, bet greičiausiai net ir išaugtų. Visgi, labai svarbu didinti gyventojų motyvaciją gauti oficialų atlyginimą ir mokėti mokesčius – to būtų galima pasiekti susiejant gyventojo gaunamas viešąsias paslaugas bei socialines išmokas su sumokėtomis įmokomis.

Straipsnio puslapiai:

- Laura Galdikienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas