Biurokratai paruošė spąstus gyvulininkystei

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Gediminas Stanišauskas / valstietis.lt

2012-08-08 13:53

 Per griežti sanitarinių zonų reikalavimai ir įpareigojimai rengti poveikio aplinkai vertinimo projektus tapo stabdžiu investicijoms į nedidelių ūkių plėtrą.

Ūkininkai, siekiantys investuoti į mažų ir vidutinių ūkių plėtrą, palyginti su stambiais kompleksais, dirba nelygiomis sąlygomis. Iš nedidelės bandos savininko reikalaujama to paties, ko ir iš dešimtis tūkstančių kiaulių ar paukščių auginančių bendrovių.

Vienodi reikalavimai

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas yra itin nepalankus žemdirbiams. „Ūkininkai, siekdami išplėsti galvijų bandą, pavyzdžiui, nuo 30 iki 200 galvijų, prilyginami stambioms bendrovėms, turinčioms kelis šimtus galvijų, todėl įpareigojami rengti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) projektus, kas, mūsų nuomone, yra per griežtas reikalavimas“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.

Kaimo reikalų komitetas ketina siūlyti, kad nedidelių ūkių plėtrai ūkininkams nereikėtų rengti PAV projektų, nes tokių ūkių veikla nedaro įtakos aplinkai, o pakoreguoti gyvulių ir paukščių sąraše numatytą skaičių gali pati ES valstybė narė. „Visi kiti reikalavimai dėl mėšlo tvarkymo arba kvapų išliktų, tačiau mes eliminuotume kliūtį, be kita ko, dar ir sudarančią sąlygas neskaidrumui“, – teigė E.Pupinis.

Pagal įstatymą šiuo metu dviem atvejais reikalaujama parengti PAV projektą. Pirmuoju atveju PAV neišvengiamas, kai subjektas siekia išplėsti fermą iki dešimčių tūkstančių kiaulių arba paukščių. E.Pupinis teigė, kad tokia galimybe mažieji ūkininkai nesinaudoja, nes negali turėti tokių ūkių.

Mistinis atrankos kriterijus

Nedidelius ūkius valdantys žemdirbiai, apsisprendę dėl plėtros, taip pat turi parengti PAV projektą. Tai vadinamosios „PAV procedūros atrankos būdu“, kai regioninis aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) sprendžia, ar ūkiui reikia atlikti PAV, ar nereikia.

„Ūkininkas tampa priklausomas nuo aplinkosaugininko, kuriam arba patiks ūkininko akys, arba nepatiks“, – korupcinį įstatymo elementą atskleidė E.Pupinis. Pasak jo, ūkininkai vengia investuoti į plėtrą, nes žino, kad sistema neskaidri. „Pavyzdžiui, pieno ūkį turintis žemdirbys, ketindamas rekonstruoti apleistą fermą, pirmiausia turi susiderinti su kaimyninių sklypų savininkais. Gavęs iš jų leidimą, jis eina į vietos RAAD ir jau ten aplinkosaugininkas savo nuožiūra sprendžia, ar būtina atlikti PAV“, – pasakojo E.Pupinis.

PAV projekto rengimas kainuoja 10–30 tūkst. litų. Projektus rengia specializuotos įmonės. Tačiau net investavęs lėšas ūkininkas nėra tikras, ar gaus iš RAAD teigiamą atsakymą. Net jei atsakymas būtų teigiamas, vėliau reikia gauti leidimą iš vietos savivaldybės administracijos. Be to, PAV procedūros užtrunka iki 2 metų, per kuriuos žemdirbys rizikuoja skolintomis arba savomis lėšomis, o valdininkai nerizikuoja niekuo.

Straipsnio puslapiai:

- Gediminas Stanišauskas

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas