Branduolinės energetikos paslapties šydą praskleidus (3)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Marius Eidukonis / valstietis.lt

2012-10-13 09:05

Spalio 14-ąją Lietuvos piliečiai rinks ne tik atstovus į Seimą, tačiau ir balsuos patariamajame referendume dėl Visagino atominės elektrinės (VAE). Neretai net patys ekspertai ir politikai pripažįsta, kad informacijos apie VAE naudą ar žalą nepakanka, tad Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos ( VATESI) vadovas Saulius Kutas ir energetikas Vytautas Kabišaitis bando praskleisti VAE paslapties šydą.

Netinkama formuluotė

Buvęs energetikos ministras S.Kutas teigia, kad stebėdamas diskusiją dėl VAE įsitikino, kad, norint sužinoti tautos nuomonę referendume, būtina tinkamai parinkti laiką ir tiksliai suformuluoti klausimą. „Manau, kad šį kartą nei vieno, nei kito padaryti nepavyko. Artėjantys Seimo rinkimai ir kova dėl vietų parlamente kliudo partijoms objektyviai diskutuoti šiuo klausimu, o būsimosios VAE tema pasitelkiama tik kaip agitacinė priemonė – tiek, kiek ji gali paskatinti rinkėją balsuoti už vieną ar kitą partiją arba politiką“, – teigė branduolinės energetikos ekspertas.

Jis pažymėjo, kad branduolinės energetikos plėtra yra susijusi su kiekvienu piliečiu, todėl visiškai normalu klausti visų piliečių, ar jie nori gyventi šalyje, naudojančioje branduolinę energiją elektrai gaminti. Tačiau referendume gyventojai kviečiami pritarti arba ne konkrečios bendrovės gaminamo reaktoriaus įrengimui Lietuvoje.

„Šios aplinkybės sukelia neapibrėžtumą, dėl kurio gyventojams gali būti itin sudėtinga nuspręsti. Gana daug sumaišties kelia ir diskusijose apie VAE statybą neretai nuskambantys projekto nesėkme suinteresuotų asmenų ar jų tarpininkų komentarai. Deja, nemaža dalis viešai skelbiamos informacijos yra klaidinanti. Visuomenei pateikiami iškreipti faktai ir abejotinos išvados dėl VAE projekto patrauklumo ir naudingumo“, – įsitikinęs VATESI vadovas.

Panaudos ne visą galią

S.Kutas pabrėžia, kad planuojamos statyti VAE išnaudojimo koeficientas bus 90 proc. „Svarbu pažymėti, kad naujos elektrinės ABWR tipo reaktorius buvo kuriamas ir tobulinamas bendraujant JAV, Japonijos, Vokietijos ir Švedijos specialistams. Jame taikomos geriausios tokio tipo reaktorių pirmtakų BWR5 ir BWR6 reaktorių savybės. JAV ir Vokietijoje eksploatuojamų tokių reaktorių galios išnaudojimo koeficientas didesnis kaip 90 proc. Tad mažai tikėtina, kad naujausio ir pažangesnio ABWR reaktoriaus galios išnaudojimo koeficientas būtų mažesnis“, – sakė branduolinės energetikos ekspertas.

Su tokia nuomone nesutinka energetikas V.Kabišaitis. Jo manymu, nauja VAE išnaudos tik 80 proc. viso savo pajėgumo dėl to, kad ne visą laiką dirbs visu pajėgumu, bus prastovų dėl remontų, o savo reikmėms elektrinė sunaudos apie 10 proc. pagaminamos energijos.

S.Kuto skaičiavimais, ABWR reaktoriaus kuro perkrovimas vyks kartą per pusantrų metų. „Šis procesas ir planinis reaktoriaus remontas truks 20–24 paras. Taigi VAE perduodamą į tinklus galią ‒ 1 350 MW, padauginę iš 8 760 valandų per metus, gausime apie 10,643 TWh per metus pagaminamos elektros energijos“, – savo skaičiavimais dalijosi buvęs energetikos ministras.

Energetinė nepriklausomybė

Penktadalis visų dabar pasaulyje veikiančių reaktorių yra BWR tipo, todėl žinoma, kiek kainuoja jų eksploatavimas, įskaitant atlyginimus darbuotojams, mokesčius, remontą ir kurą.

„Visos eksploatacinės sąnaudos tesiekia 7 centus už kWh, iš jų kuro kaina sudaro 1,7 ct už kWh. Be to, nėra jokių prielaidų, kurios artimiausią dešimtmetį leistų tikėtis branduolinio kuro kainos augimo. Priešingai ‒ urano žaliava 2008 m. atpigo maždaug 40 proc. ir tokia jo kaina išlieka iki šiol. Net jei urano žaliava pabrangtų dvigubai, galutinė gaminamos elektros energijos kaina padidėtų tik 10 proc., VAE gaminamos elektros energija pabrangtų 1 ct už kWh. Tai, kad išlaidos kurui sudaro nedidelę savikainos dalį, yra didžiulis VAE pranašumas prieš organinio kuro elektrines“, – įsitikinęs S.Kutas.

Jo teigimu, rengiant VAE verslo planą buvo prognozuojama, kad vidutinė elektros kaina rinkoje 2020 m. bus apie 18 ct už kWh. „Atsimenant, kad naujosios elektrinės eksploatacinės sąnaudos bus 7 ct už kWh, mažiausiai 11 ct už kWh lieka kapitalo sąnaudoms finansuoti: paskolai grąžinti, palūkanoms mokėti, investicijų grąžai užtikrinti. Tokiu būdu per metus susidarytų 1,17 mlrd. Lt. Taigi pasiskolintos lėšos būtų sugrąžintos per 11,5 metų. Būtina priminti, kad VAE pagaminta elektros energija bus parduodama elektros rinkoje už tokią kainą, kokia tuo metu bus rinkoje. “, – sako VATESI vadovas.

V.Kabišaitis teigia, kad, net ir pastačiusi VAE, Lietuva išliks priklausoma nuo Rusijos, nes dujos vis tiek bus perkamos iš vienintelio šaltinio – Rusijos įmonės „Gazprom“.

Straipsnio puslapiai:

- Marius Eidukonis

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas