Branduolinės energetikos perspektyvos Baltijos jūros regione

(Puslapis 1 iš 4)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2011-12-05 16:24

Iš devynių Baltijos jūros regiono valstybių branduolinės energetikos projektus dėl įvairių geopolitinių bei ekonominių priežasčių tęsia septynios šalys, tarp jų ir Lietuva su regioniniais partneriais. Taigi mūsų regionas išliks naujos kartos branduolinės energetikos vystymo erdvė. Todėl itin svarbu, kad branduolinę energetiką vystančios šalys ne tik deklaruotų, bet iš tikrųjų užtikrintų savo branduolinės energetikos saugumą.

Šiuo metu keturiose Baltijos jūros regiono šalyse 32 atominėse elektrinėse veikia 63 branduoliniai reaktoriai.  Suomijoje veikia 4, Švedijoje – 10, Vokietijoje – 17, o Rusijoje – 32 reaktoriai.  Dar penkiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vyksta 16 reaktorių uždarymo darbai.

Iš Baltijos jūros regiono šalių tik Vokietija iki 2022 metų pažadėjo atsisakyti branduolinės energetikos, tuo tarpu Švedija tokių planų atsisakė. Nuosekliai branduolinę energetiką plėtoja Suomija.

 Labiausiai nuo energijos išteklių importo iš vienintelio šaltinio priklausomos Baltijos šalys kartu su Lenkija plėtoja naujosios Visagino atominės elektrinės projektą, kad nuo 2020 m. smarkiai sumažintų savo energetinę nepriklausomybę bei patenkintų didėjantį konkurencingos elektros energijos poreikį. Be to, Lenkija planuoja statyti dar dvi atomines elektrines, skaičiuodama, kad 2030 m. branduolinė energetika šaliai pagamins 6 GWe elektros energijos.

Grandiozinius planus plėsti branduolinę energetiką puoselėja Rusija, ketinanti 2020 m. elektros energijos atominėse elektrinėse pagaminti beveik dvigubai daugiau nei gamina dabar.

Suomijos branduolinė energetika mažina importą

Atominė energija tapo svarbia Suomijos energetikos dalimi praėjusio amžiaus 8-tame dešimtmetyje, kai buvo atidarytos Loviisa ir Olkiluoto jėgainės. Nuo tol jos užima stabilią vietą šalies energijos balanse, teikdamos apie 21 TWh arba 25 proc. šalyje gaminamos elektros energijos kasmet. 

Suomijos mokslininkų atlikta analizė parodė, kad atominė energija – pigiausias galimas energijos šaltinis šioje Šiaurės šalyje, o palyginti su hidroelektrinėmis, jos tiekimas – daug stabilesnis.

Didėjant elektros energijos poreikiui  ir energetinių resursų importui, Suomijos parlamentas priėmė sprendimą 2014–2015 metais pradėti statyti naują 1650 MW galios reaktorių vakarinėje šalies dalyje Olkiluoto jėgainėje ir du papildomus reaktorius Loviisoje šalia Helsinkio. Be to, svarstomas ir kompanijos „Fennovoima“ pasiūlymas pastatyti dar vieną jėgainę Pyhäjoki prie Botnijos įlankos netoli Švedijos.

Švedija atominių elektrinių nebeatsisako

Šiuo metu Švedijoje atominių elektrinių gaminamos elektros energijos dalis svyruoja apie 45 proc. (maždaug tiek pat, kiek ir hidroelektrinių gaminama energija). Švedija ne tik patenkina savo šalies elektros poreikius, bet dalį elektros eksportuoja.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas