Branduolinių ginklų plitimo problemos

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Jurgita Laurinėnaitė / Geopolitika

2011-08-01 21:31

Iki šiol atominis (plačiąja prasme – branduolinis [1]) ginklas kare buvo panaudotas du kartus: 1945 metų rugpjūtį JAV numetė bombas ant Hirosimos ir Nagasakio miestų Japonijoje. Antrasis pasaulinis karas baigėsi egzistuojant tik vienai branduolinei valstybei. Šiuo metu pasaulyje atominį ginklą turinčiomis šalimis, be JAV, laikomos Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja, taip pat kyla įtarimų dėl Irano pajėgumų siekiant pasigaminti branduolinį ginklą. Be to, yra pranešimų, kad Pietų Afrikos Respublika buvo pasigaminusi kelias atomines bombas, bet vėliau savanoriškai jas išmontavo.

Gausėjant branduolinių valstybių, vis didesnis dėmesys skiriamas problemoms, susijusioms su atominių ginklų paplitimu ir platinimu. Atominio ginklo gaminimo technologijų ar tam reikalingų medžiagų vagystės suaktyvėjo dar 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga. 1993-aisiais cheminio elemento berilio krovinys sulaikytas ir Lietuvoje – buvo pranešama, kad kai kurios krovinio dalys atpažintos kaip sodrintas uranas, tinkamas atominio ginklo gamybai. 1997 metais Rusijos prezidento Boriso Jelcino patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Aleksandras Lebedis paskelbė, kad iš 132 nešiojamųjų lagaminėlių, kuriuose KGB buvo sukonstravusi atomines bombas, 84 yra dingę. Nuo 1993 iki 2009 metų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė apie 1773 incidentus, susijusius su radioaktyviųjų medžiagų kontrabanda, iš jų 15 atvejų siejami su sodrintu uranu arba plutoniu.

Šiandien radioaktyviųjų medžiagų ir atominio ginklo gamybos technologijų kontrabandos žemėlapyje vis ryškiau šviečia Pietų Azija. Problemų dėl atominio ginklo paslapčių saugumo turi Indija ir ypač Pakistanas. Pastarosios šalies atominio ginklo krikštatėviu vadinamas Abdulas Kaderis Khanas (Abdul Qadeer Khan), apkaltintas ir teistas už atominio ginklo technologijų platinimo tinklo kūrimą, liepos mėnesį paskelbė, kad Pakistano generolai pardavinėjo atominio ginklo kūrimo paslaptis Šiaurės Korėjai.

Iš tiesų Indijos ir Pakistano, kaip branduolinių valstybių, statuso išlaikymo logika puikiai atspindi atominio ginklo tolimesnio plitimo Artimuosiuose Rytuose priežastis. Indija ir Pakistanas tvirtina, kad atominis ginklas jiems reikalingas norint atgrasyti vienam kitą nuo galimo karo. Tokia atgrasymo logika ir nevaldomas domino efektas gresia ir Artimiesiems Rytams, jei branduoline valstybe taptų Iranas.

Iranui sukūrus atominį ginklą, tapti branduoline valstybe siektų ir Turkija, šiuo metu dėl gerų ekonomikos rodiklių pretenduojanti į regiono lyderes. Atominį ginklą taip pat įsigytų Saudo Arabija: kaip spėja buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Erikas Edelmanas, jį pirktų iš Pakistano. Tokie ryšiai vėlgi paveiktų ne tik Artimuosius Rytus, bet ir Pietų Aziją, nes Pakistanas įgytų galimybę Indiją atakuoti ne tik iš savo teritorijos, bet ir iš Saudo Arabijos. Indija, žinodama tokias galimybes, savo ruožtu turėtų priimti atitinkamus gynybos sprendimus.

Straipsnio puslapiai:

- Jurgita Laurinėnaitė

Geopolitika

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas