Brangstant degalams lietuviai savo kelionių automobiliu

(Puslapis 1 iš 2)


Roko Medonio (Fotodiena) nuotr.

Saulius Tvirbutas / Gimtasis kraštas

2011-07-15 11:16

Net ir gerokai padidėjus degalų kainoms, lietuviai lieka ištikimi automobiliams, o viešąjį transportą renkasi tik nedidelė dalis. Degalų brangimas nekeičia beveik 70 proc. lietuvių važiavimo automobiliu įpročių. Vis dėlto nemažai vairuotojų prisipažįsta, kad ieško būdų, kaip sumažinti degalų sąnaudas.

Važiavimą riboja netvarkingos gatvės

16 proc. lietuvių automobilį vis dažniau keičia į viešąjį transportą, o 19 proc. pripažįsta, kad didėjančios degalų kainos yra naudingos – dabar jie stengiasi daugiau važinėti dviračiu, vaikščioti pėsčiomis.

Prognozuota, kad degalų kainų didėjimas pakeis lietuvių važiavimo automobiliu įpročius, tačiau taip neatsitiko. Dažniausios to priežastys – automobilis reikalingas dirbant bei per didelis prisirišimas ir patogumo jausmas.

Vilnietė Jurga be automobilio neįsivaizduoja nė vienos dienos. „Man jo reikia nuvykti į darbą, taip pat darbo metu. Viešuoju transportu nespėčiau nuvažiuoti į įvairias miesto vietas ir laiku atlikti pavestų užduočių“, – sakė 6 metų vairavimo stažą turinti mergina, dirbanti nekilnojamojo turto bendrovėje.

O studentas Deividas sako, kad, pabrangus degalams, labiau pagalvoja, kur ir kuo važiuoti.

„Anksčiau važinėdavau dažniau, o pastaraisiais metais jau labiau skaičiuoju. Pavyzdžiui, į miesto centrą vykstu troleibusu – taip pigiau ir nereikia sukti galvos, kur palikti automobilį“, – sakė Kaune informatiką studijuojantis vaikinas.

Pasak Deivido, važiavimą automobiliu riboja ne tik aukštos benzino kainos, bet ir itin netvarkingos miesto gatvės. „Turi nuolat stebėti kelią. Ne eismo ženklus, o būtent kelią, nes Kauno gatvėse – duobė už duobės. Ne kartą teko keisti ratų diskus ar pačias padangas“, – sakė studentas ir pridūrė, kad dažniausiai automobiliu vyksta aplankyti tėvų į nedidelį Žemaitijos miestelį.

Kas ketvirtas lietuvis per dieną automobiliu nurieda nuo 50 iki 100 kilometrų, o 12 proc. vairuotojų – daugiau nei 100 kilometrų. Įdomu tai, kad 65 proc. automobilius vairuojančiųjų per metus nuvažiuoja daugiau nei 11 tūkst. km.

„Tiek pat vairuoju, kaip ir statistinė dauguma vairuotojų – savo vairavimo įpročių nekeičiu dėl degalų kainos“, – sakė vilnietis Zenonas, per dieną nuvažiuojantis mažiausiai 50 km. Vis dėlto vairuotojas prisipažino, kad, kylant degalų kainoms, pradėjo ekonomiškiau važiuoti, optimalų greitį pasirinkti, kad mažiau benzino sudegintų.

Atbaidytų dar didesnės kainos

Vienos vairuotojų apklausos rezultatais, didesnė dalis (54 proc.) važinėja dyzelinu varomais automobiliais, beveik 27 proc. – benzinu ir tik kiek daugiau nei 19 proc. – benzinu arba dujomis.

Gargždiškis Vytas vairuoja benzinu varomą „Mazda 626“. 23 metų vairavimo stažą turintis vyras sako, kad darbo reikalais daug keliauja į kaimyninę Latviją ir Estiją.

Straipsnio puslapiai:

- Saulius Tvirbutas

Gimtasis kraštas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas