Braškių kainų lenktynės įgauna pagreitį (4)


Balsas.lt nuotr.

Ekonomika.lt

2015-06-12 18:07

 Rekordinės turguose pasirodžiusių pirmųjų Lietuvoje užaugintų braškių kainos šį savaitgalį turėtų šiek tiek mažėti. Lietuviškų braškių kainas koreguoja šylantys orai, sparčiai laukuose nokstantis derlius bei itin konkurencingos uogų iš Lenkijos kainos. Šią savaitę kilogramas po danga užaugintų lietuviškų braškių Lietuvos turguose kainavo 5–6 Eurus, lenkiškų – perpus pigiau.

Penktadienio rytą Panevėžio centriniame turguje didelės lietuviškos braškės kainavo 5 eurus, už mažesnes pirkėjai mokėjo 4–4,5 euro. Už iš Lenkijos atvežtas braškes Panevėžyje buvo prašoma 2–2,5 eurų. Prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusiame centriniame Kauno turguje lenkiškos braškės kainavo nuo 1,8 iki 2,5 Eurų. Prognozuojama, kad savaitgalį lietuviškos braškės čia kainuos apie 3 eurus už kilogramą. Panašiomis kainomis savaitgalį tikimąsi prekiauti ir Halės turgavietėje Vilniuje. Tiesa, vilniečiai pirmieji pajuto braškių pigimą, kurį labiausiai paveikė didėjanti pasiūla – jau penktadienį čia lietuviškos braškės kainavo nuo 2,5 iki 2,99 eurų, o lenkiškos – 1,5–2,5 eurų.

Prekybininkai prognozuoja, kad aukštesnės lietuviškų braškių kainos išsilaikys visą ateinančią savaitę. Didžiausio derliaus piko tikimasi sulaukti po geros savaitės, tuomet lenkiškos uogos bus jau į pabaigą. Braškių derlius labai priklauso nuo oro sąlygų bei vietovės. Augintojai pastebi, kad aplink Vilnių braškės sunoksta keliomis dienomis greičiau nei, pavyzdžiui, Panevėžio apskrityje, todėl ir kainos tarp miestų šiek tiek skiriasi.

Pasak gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės, braškių maistinės savybės mažai priklauso nuo vietos, kurioje jos užaugintos. Nesvarbu, kur – Lietuvoje, Lenkijoje ar Ispanijoje – užaugintos braškės turės panašų kiekį tų naudingųjų maistinių medžiagų, dėl kurių ir vertinamos braškės. Šiek tiek mineralinių medžiagų kiekiai priklausys nuo dirvožemio, kuriame auginamos uogos.

Tačiau didžiausi braškių skirtumai atsiranda ne dėl vietos, kurioje jos auginamos, o dėl pačių auginimo sąlygų, papildomų cheminių medžiagų naudojimo auginant ir transportuojant bei laiko, per kurį nuskinta braškė patenka ant vartotojo stalo. Pavyzdžiui, šviežioje, tik ką nuskintoje braškėje bus gerokai didesnė vandenyje tirpių vitaminų bei žmogaus sveikatai svarbių antioksidantų koncentracija nei toje, kuri buvo transportuojama bei sandėliuojama kelias dienas.

„Natūraliomis sąlygomis, nuosavame darže užauginta uoga greičiausiai turės panašų kiekį žmogaus organizmui būtino vitamino C, magnio, skaidulų, antioksidacinių medžiagų, kaip ir ta, kuri buvo auginama dideliuose braškynuose. Tačiau masiškai auginamos uogos, nesvarbu kurioje šalyje, dažnai turės papildomų medžiagų įsisavintų augimo procese – jas tręšiant , skatinant nokimą, naikinant piktžoles ir kenkėjus bei siekiant kuo ilgiau išlaikyti prekinę išvaizdą jau nuskynus“, – apie braškių skirtumus sakė mitybos specialistė.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas