Brazilija – Lotynų Amerikos tigrė

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Viktor Denisenko / Geopolitika

2012-01-06 14:25

Globalioje ekonominėje erdvėje vyksta vaidmenų perskirstymas. Vakardienos lyderiai – JAV, Europos Sąjunga – susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, praranda stabilumą ir savo pozicijas. Užtat didelį pakilimą išgyvena Kinija. Tarp naujų galimų pasaulio lyderių vis dažniau minima ir Indija. Yra ir dar viena šalis, galinti pretenduoti į labai aukštą poziciją ateities ekonomikoje – Brazilija. Apie šią šalį kol kas kalbama kiek mažiau negu apie kitus potencialias lyderes, tačiau prieš kokius penkiolika metų ir apie šiandien tampančios lydere Kinijos perspektyvas buvo kalbama labai atsargiai.

Negalima sakyti, kad Brazilija yra visai nežinoma šalis, tačiau jos garsumas kol kas nėra tiesiogiai susijęs su ekonominiais laimėjimais. Daugeliui Brazilija – tai spalvingas Rio de Žaneiro karnavalas ir aukščiausios klasės futbolas. Kitos žinios apie šią šalį turi romantiškai negatyvų atspalvį – lūšnynai, skurdas ir nusikalstamumas. Tačiau Brazilija siekia ir kitų reprezentacijos aspektų. Ji atsidurs visuotinio dėmesio centre 2014 ir 2016 metais, kai šalyje vyks Pasaulio futbolo čempionatas ir Olimpinės žaidynės. Šios didžiosios sporto šventės visada virsta galimybe pritraukti investuotojus ir globaliai pareklamuoti šalį.

Dar neseniai Vakarų pasaulyje buvo juokaujama, kad „Brazilija yra ateities šalis, bet visada tokia ir liks“, t. y. šalimi, teikiančia daug vilčių, kurios greičiausiai taip ir neišsipildys. Tačiau, kaip žinome, juoksis tas, kas juoksis paskutinis. Brazilijos laimėjimai ir perspektyvos atrodo išties įspūdingai. Ko gero, ją drąsiai galima jau šiandien vadinti Lotynų Amerikos tigre (analogija su Kinija, kuri dėl savo ekonomikos laimėjimų vadinama Azijos tigre).

Ekonominis Brazilijos atsigavimas prasidėjo nuo vadinamojo „Realo plano“ („Plano Real“) įgyvendinimo, kurį 1994 m. pasiūlė Brazilijos finansų ministras Fernando Henrique Cardoso (1995 m. jis buvo išrinktas šalies prezidentu). „Realo planas“ (pavadinimas susijęs su naująja Brazilijos valiuta – realu) padėjo pažaboti milžinišką infliaciją, kamavusią šalį ne vienus metus, ir paskatinti ekonomikos augimą, pritraukiant į šalį investicijas. Pagrindiniai „Realo plano“ poliai buvo trys: 1) įgyvendinant fiskalinę strategiją sukurtas Socialinis nenumatytų atvejų fondas (Social Emergency Fund), kurį valdžia galėjo naudoti specialiųjų ekonominių programų įgyvendinimui; 2) vykdant monetarinę strategiją įvestas naujas piniginis vienetas – realas (šis piniginis vienetas Brazilijoje cirkuliavo iki 1942 m.; 1942–1994 m. cirkuliavęs kruzieiras kasmet nuvertėdavo po 300–700 proc.); 3) įgyvendinant atviros rinkos strategiją pradėtas rinkos liberalizavimas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktor Denisenko

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas