Būstas: pirkti ar nuomoti (13)

(Puslapis 1 iš 3)


Juliaus Kielaičio (Fotodiena) nuotr.

manofinansai.lt

2012-09-17 10:56

Šiuo metu 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą, o 12 proc. nuomojasi. Tačiau nuosavame būste norėtų gyventi 96 proc. šalies žmonių, o nuoma ją pasirinkusiems yra tik laikinas sprendimas, atskleidė „Swedbank" užsakymu „Spinter tyrimų" atlikta apklausa.

„Lietuvos gyventojų požiūris šiuo klausimu labai skiriasi nuo Vakarų europiečių, kuriems nuoma yra gyvenimo būdo dalis. Išsiskiriame ir tuo, kad daug didesnė lietuvių dalis yra įsigijusi būstą nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis", - tyrimo duomenis su ES statistika lygino „Swedbank" Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Pirmaujame pagal būsto įsigijimą už savo lėšas

Tyrimas parodė, kad nuomą renkasi 18-35 m. amžiaus, šeimos dar nesukūrę, mažesnes nei vidutines (iki 1000 Lt/mėn.) pajamas gaunantys žmonės, du trečdaliai jų gyvena didmiesčiuose. Pagal priežastis, dėl kurių nutartų nuomotis būstą, apklausos dalyviai pasiskirstė į 3 grupes. Moterys nuomotųsi, jei laikinai apsigyventų tam tikroje vietovėje. Dažniausiai vidutines pajamas gaunantys žmonės nuomą rinktųsi besiieškodami įsigijimui tinkamiausio būsto, o jaunos šeimos ir jaunesnio amžiaus žmonės nuomotųsi kaupdami pradinį įnašą būsto pirkimui.

„Eurostat" duomenimis, Europos Sąjungoje būstą nuomojasi maždaug 4 kartus daugiau gyventojų nei Lietuvoje. Užtat nuosavomis lėšomis įsigyto būsto srityje lietuviai yra antri ES. 85,3 proc. šalies gyventojų yra nusipirkę būstą už savo lėšas. Jų kiek mažesnė dalis nei Rumunijoje (96,9 proc.) ir vos didesnė - nei Bulgarijoje (85,1 proc.).Vidutiniškai ES būstą nuosavomis lėšomis yra įsigiję 42,9 proc. gyventojų.

„Galima būtų spėti, kad nuosavo būsto įsigijimas, ypač už nuosavas lėšas, kaip svajonė ar net konkretus planas šmėžuoja didžiosios dalies Lietuvos nuomininkų mintyse. Nors nuoma ir būsto įsigijimas turi panašiai privalumų ir trūkumų, atrodo, kad nuoma vertinama kaip gelbėjimosi ratas, kol žmonės neturi nuosavo būsto, o ne lygiavertė alternatyva jo įsigijimui", - pastebi J. Gumuliauskienė.

Nuomos pajamingumo indeksas padeda įvertinti būstą

„Swedbank" ekonomistai siūlo pasitelkti daugiau racionalių argumentų renkantis tarp būsto įsigijimo ir nuomos. Vienas iš jų - banko apskaičiuotas butų nuomos pajamingumas. „Jis skaičiuojamas kaip metinių nuomos pajamų santykis su buto kaina ir parodo investicinę grąžą, kurios galėtų tikėtis jį įsigijęs žmogus, - rodiklį paaiškino „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. - Jis aktualus ne tik nuomojantiems ir žiūrintiems į būstą kaip į investiciją, bet ir perkantiems butą asmeniniam naudojimui. Jei buto nuomos pajamingumas aukštesnis nei būsto paskolos palūkanų norma, savininkas už jį per metus sumokės mažiau nei nuomininkas."

Straipsnio puslapiai:

manofinansai.lt

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas