Būti ar nebūti euro zonoje – nedidelis skirtumas (1)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Greta Jankaitytė / Ekonomika.lt

2013-04-09 20:17

Būti ar nebūti euro zonoje – didelio skirtumo nėra. Svarbiausia – kaip vykdoma vidaus ekonomikos politika, teigė specialistai diskusijoje „Nordic and Baltic states in post-crisis economy“, kuri ketvirtadienį vyko Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė prisiminė, kad krizės įkarštyje niekas netikėjo Lietuvos pasirinktu ekonomikos gelbėjimo keliu.

Jonas Baldvinas Hannibalssonas, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras, teigė, kad tiek euro zonos narės, tiek už jos ribų esančios šalys, blogai prižiūrinčios ekonomiką, gali atsidurti bėdoje.

„Airija, Islandija, Kipras turi panašumų. Visos šios šalys visos šalys vykdė vienu ar kitu aspektu labai neoliberalią politiką. Valstybės įsikišimas į ekonomiką buvo atgrasomas. Buvo siekiama panaikinti arba sumažinti reguliavimą, priežiūrą, įstatymus“, - aiškino J. B. Hannibalssonas

Tačiau, pasak jo, Islandijai yra sąlyginai geriau tuo atveju, kad skirtingai nei Kipras ar Airija, ji neturėjo kur eiti prašyti pagalbos, išskyrus TVF.

„Jei mes būtume gavę pagalbos iš euro zonos, mus gelbėjimo našta slėgtų visą gyvenimą. O Airijos valstybė garantavo bankų skolą. Ji tuo metu nenutuokė, kiek blogų paskolų buvo Airijos bankuose. O dabar Airijos mokesčių mokėtojai tapo įpareigoti mokėti už blogus bankininkų sprendimus“, - sakė jis.

Tačiau Islandija turėjo leisti savo finansų sistemai visiškai sugriūti, kas lėmė tai, jog 60 proc. įmonių bankrutavo, o žmonių skolos smarkiai išaugo. Dėl to sunku atsakyti į klausimą, kam blogiau sekasi – airiui, esančiam euro zonoje, ar prasiskolinusiam islandui.

„Suomija yra euro zonoje, jai sekasi gan gerai. Švedija nėra zonoje, jai irgi sekasi gerai. Nėra skirtumo būti ar nebūti zonoje. O Airija ir Islandija patyrė labai didelį smūgį. Airijoje didelis nedarbas ir emigracija, Islandijoje vyksta didelė visuomenės poliarizacija“, - dėstė J. B. Hannibalssonas.

Pasak jo, tai rodo, kad narystė euro zonoje nėra išeitis nuo visų bėdų. „Šalys, kurių ekonomikai gerai sekasi yra tos, kurios gerai prižiūrėjo savo ekonomiką – zonos viduje ar išorėje. Labiausiai pažeidžiamos yra tos, kurios kenčia nuo nekompetentingo ir nedisciplinuoto ekonomikos valdymo.“

Trys sąlygos

Tam, kad monetarinė sąjunga būtų sėkminga yra svarbios trys sąlygos. Visų pirma, centriniai bankai privalo sugebėti neesant kitos išeities paskolinti šalims narėms. Taip pat, centrinis bankas turi turėti galią kontroliuoti pinigų pasiūlą bei narių obligacijų leidimą bei pirkimą. Galų gale, centrinė valdžia turi turėti galią įvesti bent minimalią fiskalinę koordinaciją tarp šalių narių ir prisidėti prie jų monetarinės politikos, kad būtų išlaikomas ekonomikos sistemos stabilumas.

Straipsnio puslapiai:

- Greta Jankaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas