Būtina imtis veiksmų nedarbui mažinti

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Laura Galdikienė / Ekonomika.lt

2013-11-15 12:48

Darbo rinka sparčiai atsigauna, tačiau būtina imtis veiksmų struktūriniam nedarbui mažinti

Nedarbo lygis Lietuvoje sparčiai mažėja – trečiąjį šių metų ketvirtį bedarbiai sudarė 10,9 proc. visos darbo jėgos. Tiesa, nedarbo lygis išlieka beveik triskart didesnis lyginant su prieškriziniu laikotarpiu. Vis dėlto nepaisant aukšto bedarbių skaičiaus įmonėms tampa vis sunkiau rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Ši situacija signalizuoja apie tai, jog Lietuvos darbo rinkoje struktūrinis nedarbas tampa vis opesnė problema.

Pastaraisiais metais nedarbo lygis šalyje mažėjo daugiausiai dėl augančio užimtųjų skaičiaus. 2011-2012 m. pagrindiniu užimtumo augimo varikliu buvo eksportuojantis sektorius, tačiau paslaugų sektorius taip pat įgauna vis didesnę reikšmę. Spartų užimtumo augimą paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, statybų, viešojo administravimo, antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčiais daugiausia lėmė veikla, susijusi su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai ir pasiruošimu jam, todėl tikėtina, jog nemaža dalis šiuose sektoriuose sukurtų darbo vietų yra laikinos. Vis dėlto mažai tikėtina, kad vyraujant lėtėjančio eksporto augimo tendencijoms eksportuotojai vėl taps pagrindiniu naujų darbo vietų kūrimo šaltiniu.

Būtina pabrėžti, kad šalia nedarbo mažėjimo išryškėjo dar viena teigiama tendencija – didėjantis darbo jėgos aktyvumo lygis. Šių metų trečiąjį ketvirtį jis pasiekė 72,6 proc. ir yra aukščiausias nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikų. Darbo jėgos aktyvumo augimas rodo „sveikstančią“ Lietuvos darbo rinką – vis didesnė visuomenės dalis arba dirba, arba ieško darbo. Per pastaruosius trejus metus darbo jėga susitraukė mažiau nei darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Tai greičiausiai įvyko dėl to, jog dalis iš šalies emigravusių asmenų anksčiau buvo neaktyvūs darbo rinkoje, be to atsigaunant ekonomikai vis daugiau anksčiau neaktyvių asmenų papildė šalies darbo jėgą – pradėjo aktyviai ieškotis darbo ar net įsidarbino.

Pastaraisiais metais bedarbių motyvacija susirasti darbą išaugo dėl mažėjančių nedarbo spąstų. Šis rodiklis, rodantis, kurią dalį bedarbio gaunamos socialinės išmokos ir mokesčiai sudaro jo pajamose, kurias jis gautų, jei įsidarbintų, sumažėjo nuo 86 proc. 2009 metais iki 67 proc. 2012 metais. Tai reiškia, kad ką tik pradėjusio dirbti žmogaus pajamos dabar būtų 33 proc. didesnės nei tos, kurias jis gaudavo būdamas bedarbis. Šiais metais padidintas minimalusis mėnesinis darbo užmokestis bei nuo kitų metų išaugsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis ir toliau didins atotrūkį tarp darbo užmokesčio ir socialinių išmokų, o išaugusi motyvacija dirbti turės teigiamą poveikį tolesniam nedarbo mažėjimui.

2010 metais iki daugiau nei 35 proc. šoktelėjęs jaunimo nedarbo lygis jau kurį laiką sparčiai mažėja, o trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 23,1 proc. Per pastaruosius trejus metus jaunimo užimtumas išaugo beveik 30 proc. ir buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs spartų jaunimo nedarbo mažėjimą. Tiesa, neretai profesines mokyklas ar net universitetus baigę jaunuoliai neturi darbui reikalingų žinių ir įgūdžių, darbdaviams tenka juos iš naujo apmokyti, todėl įmonės nėra linkusios samdyti „naujai iškeptų“ specialistų. Siekiant padidinti jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes būtina skatinti glaudesnį darbdavių ir mokslo įstaigų bendradarbiavimą. Lygiagrečiojo profesinio rengimo, kuris veikia Vokietijoje ir kurį kitąmet jau planuojama pradėti taikyti kaimyninėje Latvijoje, ar panašios sistemos įgyvendinimas Lietuvoje užtikrintų geresnį darbuotojų profesinį parengimą ir jų žinių bei įgūdžių atitikimą rinkos poreikiams.

Straipsnio puslapiai:

- Laura Galdikienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas