BVP sudaro prielaidas laukti investicijų augimo


Bendrovės nuotr.

Ekonomika.lt

2014-01-30 14:25

 Šiandien paskelbti Lietuvos BVP augimo rodikliai patvirtino, kad netikėtai lėtesnis III metų ketvirčio augimas buvo labiau išimtis nei taisyklė. Kaip ir buvo laukta, praėjusių metų IV ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 3,5 proc., palyginus su tuo pačiu ankstesnių metų ketvirčiu, ir 1,2 proc., palyginus su ankstesniu ketvirčiu. Metinis 2013 m. BVP augimas, pašalinus sezoniškumą, sudarė 3,4 proc. Šie duomenys atitiko lūkesčius bei prognozes ir gali būti vertinami kaip įrodymas, jog Lietuva yra nuoseklaus augimo kelyje.

Nors detalūs BVP komponentai dar nėra paskelbti, tačiau analizuojant mėnesinius ekonominius duomenis galima sakyti, jog IV praėjusių metų ketvirtį reikšmingą teigiamą įtaką BVP turėjo vidaus paklausa. Natūralu, kad paskutinis metų ketvirtis yra aktyviausias mažmeninėje prekyboje – kaip ir kasmet, namų ūkių vartojimo rodikliai metų piką pasiekia gruodį. Pramonės produkcija taip pat išlaikė augimo tendenciją visus 2013 metus. Kalbant apie investicijas, palankus ženklas yra nuosekliai augantis pramonės pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris jau yra priartėjęs prie 2007 metų lygmenų. Tai ir itin palanki aplinka investuoti sudaro prielaidas laukti investicijų augimo.

Rūpesčių kelia užsienio prekybos dinamika, nes eksportas 2013 metais nustojo ženkliau augęs ir išlaikė panašų lygį kaip ir 2012 metais. Turbūt svarbiausia to priežastis buvo lėtesnė nei buvo galima tikėtis pagrindinių eksporto rinkų raida – Rusijos ekonomika praėjusiais metais prarado veržlumą, tuo tarpu euro zonos ekonomika pagreičio ir neįgavo – ji vos ėmė kopti iš recesijos. Analizuojant mėnesinius eksporto duomenis, III ketvirčio pabaigoje prasidėjęs eksporto kilimas IV ketvirčio pabaigoje vėl sulėtėjo. Prie šios neigiamos tendencijos, tikėtina, prisidėjo atitinkamos prevencinės priemonės lietuviškos kilmės prekėms, su kuriomis antrą praėjusių metų pusmetį susidūrė kai kurių pramonės šakų Lietuvos eksportuotojai. Eksporto atžvilgiu apibrėžtumai išliks ir šiemet, nors kaip tik ir svarbu, kad neigiamų išorės spaudimo veiksnių būtų kuo mažiau.

„Danske Bank“ 2014 metų BVP prognozę mažina iki 3,7 proc. Pagrindinė priežastis – neapibrėžtumai, susiję su eksporto rinkų augimu ir Lietuvos eksporto raida. Kita vertus, laukiama investicijų tempų atsigavimo bei tolesnio tvaraus vidaus paklausos augimo, ką šalies ekonomika demonstravo ir 2013 metais.

Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas