Čekių loterija: kaip geriau ar kaip visada?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Rūta Vainienė

2014-06-03 14:21

Gali būti, kad gyventojai greitai galės žaisti ne tik „Aukso puodą“, bet ir čekių loteriją. Nepavykus iš šešėlio ištraukti žadėtojo milijardo, Mokesčių inspekcija svarsto imtis netradicinių būdų kovoti su šešėliu. Galvojama pasinaudoti Portugalijos, Slovakijos, Maltos patirtimi ir organizuoti čekių loterijas.

Čekių loterijos esmė paprasta – gyventojai renka kasos aparatų čekius, kurie dalyvauja Mokesčių inspekcijos organizuojamoje loterijoje. Svarstoma, kad loterijoje galėtų būti naudojami ne visi čekiai, o tik tie, kuriuos gyventojas gauna iš didesnio šešėlio zonų, pavyzdžiui, taksi, kavinių ar turgaviečių. Dalyvauti loterijoje motyvuotų patrauklus prizas. Pavyzdžiui, Portugalijoje kas savaitę lošiamas automobilis. Pirkėjai tuomet suinteresuoti prašyti kasos čekių, pardavėjai išdavę čekius privalo apskaityti pajamas ir mokėti pridėtinės vertės bei pelno mokestį.

Toks mokesčių administravimo funkcijos perleidimas patiems gyventojams, ir dar žaidimo forma, iš pirmo žvilgsnio atrodo gana patrauklus. Visgi, iš tokius žaidimus žaidžiančių šalių sklinda ir nerimo balsai.

Kaip rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliekamas šešėlio tyrimas, neapskaitytos pajamos, tai yra tas šešėlis, kurį ketinama pričiupti loterijos pagalba, sudaro apie penktadalį viso šešėlio – 22 procentus. Dalis -nemaža, tačiau nei kontrabandos, sudarančios 33 procentus šešėlio, nei 26 procentus šešėlio sudarančių vokelių loterija niekaip neliečia. Taigi, svarbu, kad loterijos administravimas neviršytų jos naudos, o tokia grėsme tikrai labai reali.

Loterijos administravimas kainuos kur kas daugiau nei patrauklioji jos dalis, tai yra - prizai. Beje, ir patys prizai Portugalijoje sukėlė abejonių. Kilo klausimų, ar tai nėra dar vienas „valdiško biznio“ atvejis, kai sukuriama dirbtinė rinka tam tikrų automobilių pardavėjams. Piktintasi, kaip pasirinktas prizas, kodėl būtent automobilis, o ne kokia kelionė ir panašiai. Administravimo sąnaudos, skirtingai nuo įprastų komercinių loterijų, buvo padalintos. Valdžia mokėjo už internetinį puslapį, administravimą, išviešinimą. Itin didelė našta teko pardavėjams. Mat jiems reikia registruoti kiekvieną čekį, nurodant pirkėjo identifikacinį numerį. O tai jau – milžiniškas neatlyginamo darbo krūvis, kuris tenka ne tik tiems, kurie neduodavo čekių, bet visiems, kurių čekiai dalyvauja loterijoje.

Ir vis tik didžiausia čekių loterijos yda yra ne jos kaina, bet ideologija. Ką reiškia čekių loterija? Loterija labai gerai atspindi valdžios suvokimą apie šešėlį. Neva jis kyla dėl kažkokios administracinės drausmės trūkumo. Štai kažkas nenori duoti, o kažkas neturi motyvacijos imti čekių. Sukurs motyvaciją reikalauti čekių, mažins šešėlį. Tikrosios šešėlio priežastys, tai yra per aukšti mokesčiai, lieka antrame plane ir tikimybė, kad šešėlio paskatos bus sumažintos nykstamai mažėja. Laikas padeda užmiršti 18 procentų PVM, pratina prie amžinojo-laikinojo 21 procento. Valdžios apetitas kelti PVM didės, ir čekių loterija bus vienas argumentų, kad galima tai daryti. Jei jau mokomės iš Portugalijos, tai ten PVM – 23 procentai.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas