Centrinė Europa sujudo: Lietuvoje tai net netikrinama

(Puslapis 1 iš 2)


Simona Voveriūnaitė

2017-02-24 13:41

Čekija, Vengrija ir Slovakija sunerimo dėl į jų šalis patenkančių Tarptautinių maisto gamybos bendrovių produktų kokybės. Anot jau ne kartą atlikto čekų tyrimo – prekių kokybė Vakarų ir centrinių, bei rytų Europos šalių skiriasi. Mitai apie prastesnę produktų kokybę Lietuvoje sklando jau gana ilgą laiką. Tad nusprendėme paklausti atsakingų institucijų, ar apie tokią problemą jie žino.

Tyrimai atskleidė, kad produkcijos kokybė smarkiai skiriasi. Slovakijoje Žemės ūkio ministerijos maisto kokybės inspektoriai patikrino 22 maisto produktus, kurie taip pat buvo parduodami kaimyninėje Austrijoje praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Pasipiktinimas kilo, kai vasario 14-ąją buvo paviešinti tyrimų rezultatai: produkcijos kokybė ryškiai skyrėsi. Tyrimas parodė, kad Slovakijoje parduodami produktai kai kuriais atvejais turėjo didesnį kiekį dirbtinių saldiklių ir konservantų, daugiau riebalų ir mažiau mėsos, ir netgi bendras produkcijos svoris gramais galėjo skirtis slovakų nenaudai.

Lietuviai netikrina

Lietuvos Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė informuoja, kad jų tarnyba tokiais tyrimais neužsiima. „Galbūt ir yra tikrinama, bet aš apie tai nesu girdėjusi. Mes kaip kontrolės institucija neturime tokių įgaliojimų. Čia gautųsi taip, kad reikėtų važiuoti į kitą šalį ir atrinkinėti mėginius būtent ten, tada daryti kažkokį tyrimą. Kokybės klausimas yra truputį kitas reikalas, nei kad maisto produktų sauga“, - teigia Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė.

Apie kitose šalyse atliktus maisto kokybės vertinimo tyrimus, tarnybos atstovė yra girdėjusi. Tačiau anot jos, jie nėra tinkami ir reprezentatyvūs. „Ištirta tik po keletą produktų. Ir kiek esu girdėjusi prieš keletą metų, tai pavyzdžiui įmonė „Jacobs“ tada pasakė, kad skiriasi produktai iš tiesų, bet dėl to, kad rytų europiečiams patinka šiek tiek kitokių skoninių savybių kava, bei vakarų europiečiai. Ir jie į tai orientuojasi. Ir pagal tai spręsti ta kokybė geresnė, ar blogesnė, gamintojai neapsiima“, - situaciją vertina J. Savickaitė.

Anot pašnekovės, šį klausimą reikėtų spręsti Europos lygiu. „O šiaip tai yra kelti Europos komisijoje šitie klausimai ir mūsų manymu, tai ir turėtų būti sprendžiama Europos komisijos lygiu. Užsakoma mokslinė studija, kuri užsiimtų palyginti mėginius, su reprezentatyviomis, nešališkomis ir moksliškai pagrįstomis išvadomis. Ir pasakytų, ar tai yra interpretacijos, dar įvertintų vartotojų įpročius. Ir tada jau pasakytų, ar tai yra tiesa, ar tiesiog interpretacijos. Nes bendrą rinką reguliuoja būtent jie“, - tv3.lt naujienų portalui sakė tarnybos vadovė.

Straipsnio puslapiai:

- Simona Voveriūnaitė

Close

Mokesčių našta auga: sau pradėsime dirbti vėliau

Skaičiuojama, kad simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, kuomet pagaliau gyventojai dirba sau, o ne mokesčiams, šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai – gegužės 23 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ...

Pensininkų daugės, dirbančiųjų mažės: ką daryti? Lietuvos bankas pateikė siūlymus

Demografinės tendencijos siunčia liūdną žinią: dirbančiųjų skaičius mažėja, pensinio amžiaus – auga. Nieko nedarant pensijos tik mažės, prognozuoja Lietuvos bankas. Situacijai pakeisti pateikti siūlymai. Lietuvos banko vadovas Vitas ...

VMI primena sumokėti mokesčius: keli tūkstančiai skolininkų nesumokėjo beveik 2 mln. eurų

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) primena, kad auga skolininkų gretos, kurie vis dar nedeklaravo ir nesumokėjo prabangos nekilnojamojo turto mokesčio. VMI informuoja, kad gyventojams, ...

Neskubėkite džiaugtis mokesčių mažinimu – ekspertai nieko gero nežada

Finansų ministerija žada, kad gaunantiems menkesnes algas mažės socialinio draudimo įmokos ir pajamų mokestis, o neapmokestinamasis pajamų dydis bus didinamas. Tikimasi, kad kišenės papilnėjimą pajus ne tik skurdžiausiai gyvenantys, bet ir ...

Nuo liepos laukiama didesnių algų

Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Taip įtvirtinta naujajame Darbo kodekse. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios ...

Netikėtai pasitikrinęs banko sąskaitą, vilnietis išsižiojo: kažkas nurašinėja pinigus

Nukentėti nuo sukčių ir apgavikų galima ne tik telefonu, kurie tik ir nori gauti prisijungimo duomenis prie banko sąskaitų. Visgi, dar daugiau atsargumo reikia apsiperkant, atliekant mokėjimus ar tiesiog užsiimant kita veikla internete. Neretai ...

Valdžia pasiūlė maksimalią sumą, kuria bus galima atsiskaityti grynaisiais

Finansų ministerija pateikė siūlymus, kuriuose numatyta riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis. O tiksliau, siūloma nustatyti, kad maksimali sandorių suma neviršytų 3 tūkst. Eur. Finansų ministras Vilius Šapoka ...

Skelbiama deklaracijų statistika: pavėlavusiems jau skaičiuojami delspinigiai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad pasibaigus gyventojų pajamų ir turto deklaravimui, preliminariais duomenimis, gyventojai pateikė daugiau nei 1,47 mln. pajamų deklaracijų. ...

Finansų ministras kartu su premjeru pristatė ambicingą tikslą

Lietuva – aukštųjų technologijų sostinė. Tokius tikslus išsikėlė naujoji valdžia pristatydama naujų mokesčių pakeitimą. Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, reikia galvoti ne tik apie bėdas, su kuriomis susiduriame ...

Anglijoje dirbusiems lietuviams skaičiuojamos baudos

Pasibaigus mokesčių deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, Anglijoje gyvenę lietuviai vis dar gauna pranešimus apie jiems priskaičiuotas baudas už neteisingai užpildytas arba visai nepateiktas deklaracijas. Anglijoje dirbusiems laisvai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas