Centriniai bankai – užkeiktame krizių rate (1)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-05-02 13:48

Kokia centrinių bankų ateitis? Ji bus užimta, nes dabar iš bankų tikimasi tiek monetarinio, tiek finansinio stabilumo užtikrinimo, rašo „Financial Times“.

Ji bus kontroversiška, nes jų sprendimai turi didelę įtaką pajamų pasiskirstymui, žmonių prieigai prie finansų, finansinės sistemos veiklai bei valstybių mokumui.

Prieš krizę atrodė, kad iškilus moderniems sofistikuotiems finansams, centrinių bankų, kaip finansinio stabilumo sergėtojų, vaidmuo tapo nereikalingu. Ilgai buvo tikima, kad bankai būdami vyriausybės finansininkais tik sukeldavo infliaciją ir nieko daugiau. Dėl to, centriniai bankai pradėjo aklai tikėti monetarine politika, kuri siekia žemos ir stabilios infliacijos.

Dabar centriniai bankai neapleido kainų stabilumo religijos, nors kai kurie ekonomistai puse lūpų kalba erezijas apie didesnės infliacijos poreikį. Nepaisant to, centriniai bankai pasikeitė tiek praktiškai, tiek teoriškai.

Praktinė transformacija yra tiesioginė krizės pasekmė. Centriniai bankai buvo priversti vykdyti precedento neturintį monetarinį lengvinimą. Iš didžiųjų centrinių bankų, JAV Federalinis rezervas buvo inovatyviausias. Iš dalies dėl nebankinių institucijų vaidmens, iš dalies dėl to, kad fiskalinės drausmės prievaizdai nesugebėjo nieko padaryti. Tačiau Europos centrinis bankas taip pat buvo stebėtinai inovatyvus.

Centrinių bankų balanso išplėtimas (pinigų prispausdinimas) yra laikomas hiperinfliacijos pranašu. Tie, kurie gauna pajamas iš santaupų yra įsiutinti žemų palūkanų normų. Ir beveik visi yra pikti dėl valstybinės paramos bankrutuojantiems bankams. Į faktą, kad centriniai bankai išsaugojo pasaulį nuo antrosios didžiosios depresijos, neatsižvelgiama. Niekas negauna naudos iš hipotetinio įvykio pašalinimo. Stebina net tai, kad centriniai bankai nesusilaukė dar didesnio pykčio.

Teorinė kaita yra netiesioginis krizės rezultatas. Sąrašas prielaidų, kurios pasirodė klaidingos, yra ilgas. Netiesa, kad finansinė sistema geba pati stabilizuotis, kad bankų vadybininkai yra kompetetingi, kad finansinės inovacijos pagerins rizikos valdymą, kad žema ir stabili infliacija užtikrins ekonominį stabilumą. Mes tapome tiesų laužo liudininkais.

Trumpai tariant, centriniai bankai, turėdami mažiau politinio kapitalo, nuveikia daug daugiau. Kai kurie bankai sugebėjo užkirsti kelią finansų krizei, pavyzdžiui, Švedijos ir Kanados. Tačiau šios šalys išgyveno krizę dešimtajame dešimtmetyje. Anksčiau ar vėliau, ramybė užveisia perteklių ir krizę.

Tad ką daryti?

Pirmutinė užduotis – suvaldyti centrinių bankų intervencijos pabaigą. Kritikai sureikšimina šios užduoties sudėtingumą. Baimės dėl hiperinfliacijos yra idiotiškos. Kaip sakė Federalinio rezervo pirmininkas Benas Bernanke, bankai išplėtė savo balansus, nes finansų sektoriaus balansai žlugo. Tą ir turi panikos metu daryti paskutinės vilties skolintojas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Dėl subsidijos pirmam būstui kreipėsi šimtai: paramą gaus ne visi

 Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 ...

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas