„Creditinfo“: gyventojų skolos perkopė 2 mlrd. litų


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-02-14 13:08

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, sausį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo beveik 210 mln. litų ir siekia 2,08 mlrd. litų, tai yra 643 litai vienam šalies gyventojui.

Per sausį naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius išaugo 8 tūkst. Šiuo metu pradelstų skolų turi 212 tūkst. gyventojų, o vidutinė įsiskolinimo suma viršija 4,9 tūkst. litų. Per sausio mėnesį gyventojai padengė 84 mln. litų pradelstų įsiskolinimų.

„Sausį pagal pradelstų įsiskolinimų sumą sparčiausias augimas fiksuotas bankams ir kredito unijoms. Tačiau gyventojų skolos šioms finansų įstaigoms didėjo jau jų turinčių sąskaita. Taip pat pagal santykinę išraišką pastebimas žymesnis pradelstų skolų augimas ir didžiausias, lyginant su kitais sektoriais, skolininkų skaičiaus padidėjimas greitųjų kreditų bendrovėms. Lėtesnis uždelstų skolų augimas fiksuojamas telekomunikacijų, komunalinių paslaugų, išperkamosios nuomos, lizingo ir vartojimo kreditų bendrovėms“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Sausį vyrams atiteko 72 proc. visų Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų, o moterims – 28 proc. Vidutinis vieno vyro pradelsto įsiskolinimo dydis siekia 6 430 litų, atitinkamai vienos moters – 3 962 litus. Per paskutinius šešis mėnesius vidutinė vieno vyro pradelstų skolų suma išaugo 1 178 litų, o vienos moters – 406 litais.

Daugiausiai pradelstų įsiskolinimų turi 25-36 metų vyrai ir moterys, o mažiausiai – amžiaus grupė, kuriai priklauso 55 metų ir vyresni gyventojai. Didžiausia dalis visų gyventojų pradelstų įsiskolinimų atitenka 25-36 metų vyrams ir moterims. Iš visų amžiaus grupių pagal pradelstas skolas ryškiai išsiskiria 25-36 metų vyrai, kurių skolos siekia daugiau nei 594 mln. litų.

Vilniečiams tenka didžiausia visų Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų suma – 39 proc., kauniečiams – 23 proc., o klaipėdiečiams 13 proc. Per paskutinius šešis mėnesius Vilniaus gyventojų pradelstų skolų suma sumažėjo 3 proc., Klaipėdos gyventojų 2 proc., o kauniečių išaugo 8 proc. Mažiausios pradelstų skolų sumos tenka Pagėgių, Birštono, Švenčionių ir Lazdijų gyventojams.

Sausį didžiausios pradelstų skolų sumos vienam gyventojui teko Palangoje (1 489 litai), Klaipėdoje (1 051 litas), Vilniuje (998 litai), Kaune (933 litai) ir Marijampolėje (787 litai), mažiausios – Švenčionyse (31 litas), Šalčininkuose (90 litų), Birštone (91 litas), Kaišiadoryse (97 litai) ir Lazdijuose (102 litai). Šis rodiklis apskaičiuojamas, remiantis gyventojų skaičiaus ir pradelstų įsiskolinimų sumos santykiu.

Per sausio mėnesį, kreditoriams keičiantis informacija apie įskolinimus Skolininkų administravimo informacinėje sistemoje (SAIS), Lietuvos gyventojai apmokėjo 8,7 tūkst. pradelstų skolų, kurių suma siekė 8 mln. litų. SAIS leidžia kreditoriams susigrąžinti pinigus, o gyventojus skatina vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir „neįklimpti“ į naujas skolas.

 

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas