D. Gricius: laimės tie, kurie geriau sugebės pažinti vartotoją kartų kaita kelia iššūkių reklamai

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-12-05 17:42

Atsakyti į klausimą, kada tradicinė žiniasklaida pasitrauks, sunku. Tai bus nauja karta, kuriai rašyti tušinuku bus sunkiau negu spausdinti. Ji nejaus jokio laikraščių poreikio, tad pasikeis visuomenės informacijos priemonių formatas.

Internetas, užimantis vis didesnę reikšmę kasdieniame gyvenime, nėra vienalytė terpė. Būtent dėl to reklama susiduria su keblumais. Pavyzdžiui, kai rinkodarininkai kūrė reklamą laikraščiams, niekada nekilo klausimas, kokio formato ji turi būti. Atsiradus internetui, atsirado ir naujų reklamos formų. Skiriasi reklamų techninis pobūdis ir specifikacija. Iškyla klausimų, kokių anksčiau nekildavo. Taip mano savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbintas komunikacijos planavimo agentūros „OMD“ generalinis direktorius Darius Gricius.

Kokios tendencijos ir pokyčiai pastebimi reklamos rinkoje?

Turime tris pagrindines žiniasklaidos formas, t. y. vaizdo, garso ir vizualinę. Atsiradus internetui, visos jos telpa vienoje vietoje. Todėl galime žiūrėti kiek plačiau – internete yra visos technologijos.

Ar visos žiniaklaidos formos bus skaitmenizuotos?

Riba tarp skaitmeninio ir neskaitmeninio formato nebus labai svarbi. Svarbiau – turinys. Reikia išsiaiškinti, kokį turinį vartotojas iš tiesų gauna ir kokį nori matyti, girdėti, skaityti, žiūrėti. Pati forma, nesvarbu, ar tai bus laikraštis, ar internetas, ne tokia svarbi.

Manau, kad medija nėra technologija, tai yra turinys. Vartotojas didžiausią skirtumą gali įžvelgti turinyje. Pavyzdžiui, televizorius tampa tik vienu iš ekranų – informacija pasiekiama telefonu, planšete ir kompiuteriu. Jeigu pasidomėtume, per kiek laiko kompiuteriai ir telefonai tapo masiniai, paaiškėtų, kad pastarieji atėjo penkis kartus greičiau.Kiekvienas naujas ekranas į rinką įžengia vis greičiau. Taip yra tik dėl patogumo. Todėl liks ta visuomenės informavimo priemonė, kuri bus patogi vartotojui.

Be to, informacijos kanalai ateityje turės greitai prisitaikyti prie skirtingų formatų, kad vartotojai būtų lengvai ir greitai pasiekiami. Dėl to kils du iššūkiai – rengti gerą turinį, jį supakuoti ir pateikti vartotojui jam patogiausiu būdu.

Ar reklamos rinka šiuo metu jau yra skaitmenizuota?

Technologine prasme viskas pasaulyje vyksta panašiai – inovacijos koncentruojamos skaitmeninėje erdvėje. Svarbu suprasti ir susegmentuoti skaitmeninę erdvę. Čia yra daug galimybių ir labai daug skirtingų reklamos formų. Tad kiekvieną segmentą reikia išmanyti.

Rinkodarininkai mokosi ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Netgi kūrybine prasme viskas tampa labai dinamiška, greita.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Sankauskaitė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas