D. Jankauskas ragina pranešti apie piktnaudžiaujančius pašalpomis

(Puslapis 1 iš 3)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Elta

2012-07-23 09:47

Socialinės pagalbos tarnybos (SPT) išvykos rodo, kad savivaldybėms trūksta finansinio paskatinimo mažinti piniginės socialinės paramos gavėjų skaičių, vertindamas beveik mėnesį veikiančios SPT veiklą sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas ir pabrėžia, jog, lyginant šių ir praėjusių metų pusmečius, socialinės pašalpos gavėjų mažėja.

- Jau kurį laiką veikia Jūsų suformuota Socialinės pagalbos tarnyba, kurią sudaro ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų - Lietuvos darbo biržos, Valstybinės darbo inspekcijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos - specialistai. Kodėl buvo įkurta ši tarnyba?

- Nuo metų pradžios galioja naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, ši parama skiriama pagal naują, griežtesnę, tvarką. Svarbiausias naujovės siekis - užtikrinti, kad šalyje būtų daugiau socialinio teisingumo, kad paramą gautų tie, kam jos labiausiai reikia, ir būtų užkertamas kelias piktnaudžiavimo parama atvejams. Tad buvo nuspręsta suburti komandą, kuri vyktų į konkrečias savivaldybes ir savivaldybės seniūnijų darbuotojams padėtų spręsti iškilusius klausimus, teiktų metodines rekomendacijas, nes, natūralu, pasikeitus tvarkai, kyla klausimų dėl jos įgyvendinimo, imtųsi konkrečių probleminių bylų ir aiškintųsi galimus piktnaudžiavimo atvejus, su savivaldybės vadovais aptartų jiems aktualius paramos skyrimo ir bendresnius socialinės apsaugos bei darbo srities klausimus. Be to, Socialinės pagalbos tarnybos apsilankymai savivaldybėse padės įvertinti, ką esamoje tvarkoje reikėtų keisti, kad ji būtų dar efektyvesnė. Visa tai sėkmingai ir įgyvendinama.

- Kokiu principu veikia Socialinės pagalbos tarnyba?

- Socialinės pagalbos tarnyba - mobili specialistų komanda - atvysta į pasirinktą savivaldybę, susitinka su savivaldybės ar jos administracijos vadovais, Socialinės paramos, Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovais, kartais, pagal poreikį prisijungia ir Švietimo, Sveikatos apsaugos skyrių, kiti darbuotojai. Po projekto pristatymo kartu diskutuojama apie piniginės socialinės paramos naujoves, situaciją konkrečioje savivaldybėje ir apskritai Lietuvoje, teikiamos metodinės konsultacijos, atsakoma į rūpimus klausimus. Savivaldybės atstovai turi progą iškelti ir kitus jiems rūpimus, ne vien tiesiogiai su pinigine socialine parama susijusius. Tuomet apsilankoma seniūnijose, Socialinės paramos skyriuje, žiūrima, kaip būtų galima optimizuoti čia taikomą tvarką, kokie pliusai ir minusai. Atrenkamos ir aptariamos probleminės bylos ir vykstama pas socialinės paramos gavėjus, susipažįstama su jais ne tik "pagal dokumentus", bet ir pagal realų jų gyvenimą. Galiausiai vėl susirenkama savivaldybėje bendram aptarimui, komanda pristato vizitų pas paramos gavėjus rezultatus, atkreipia dėmesį į gerąją konkrečios savivaldybės praktiką, pasidalija kitų lankytų savivaldybių geraisiais pavyzdžiais administruojant piniginę socialinę paramą, teikia rekomendacijas, pasiūlymus, ką ir kaip šioje savivaldybėje būtų galima tobulinti.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas