D. Jankauskas: „Sodros“ lengvatos darbdaviams pasiteisino

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Virginija Vervečkaitė / Elta

2012-07-12 17:10

 Jaunimo nedarbas Lietuvoje smarkiai viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Jaunimo užimtumo priemonės, rodos, duoda rezultatų, tačiau ne tokių, kokių norėtųsi - per metus jaunimo nedarbas sumažėjo 0,8 proc. punkto (nuo 6,7 proc.). Tikimasi, kad pratęsiama "Sodros" lengvata darbdaviams, įdarbinantiems jaunus žmones, jaunimo verslumo skatinimas, Darbo kodekso liberalizavimo pakeitimai jaunimo nedarbo kreivę pakreips žemyn.

"Planuojama, jog įgyvendinus visus šiuo metu numatytus planus ir priemones, jaunimo nedarbo mažėjimas turėtų būti dar aktyvesnis", - interviu naujienų agentūrai ELTA sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

- Jaunimo užimtumo problema buvo ir tebėra aktuali. Kaip ji sprendžiama?

- Jaunimo užimtumo problema yra aktuali visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Mano nuomone, privalo būti išnaudotos visos galimybės siekiant mažinti jaunimo nedarbą bei sudaryti palankias sąlygas jaunam žmogui gyventi ir dirbti būtent Lietuvoje. Todėl būtina ne tik pasinaudoti ES parama, bet ir peržiūrėti bei suaktyvinti jau veikiančias priemones, programas ar projektus, skirtus skatinti jaunų žmonių užimtumą, kas ir yra šiuo metu intensyviai daroma.

- Ar pasiteisino "Sodros" lengvata darbdaviams, įdarbinantiems jaunus žmones? Ji baigia galioti liepos 31 d. Ar planuojate ją pratęsti?

- Taip, mes siekiame, kad ši "Sodros" lengvata darbdaviams, įdarbinantiems jaunus žmones, būtų pratęsta, ją transformuojant ir panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Kitą savaitę tokį projektą teiksiu Ministrų Kabineto pasitarime. Tai būtų nauja priemonė "Parama pirmajam darbui", finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Ji leistų padidinti jaunimo užimtumą, bus sudarytos papildomos finansinės paskatos darbdaviui įdarbinti jauną patirties neturintį žmogų. Įgyvendinant šią priemonę, parama bus teikiama pirmą kartą įsidarbinusiam pagal darbo sutartį, bet iki tol nedirbusiam žmogui, kurio amžius nuo 16 iki 29 metų. Parama būtų skiriama daliniam darbo užmokesčiui kompensuoti 12 mėnesių laikotarpiui. Tam suplanuota skirti 32 mln. litų, perskirsčius ES fondų lėšas tarp kitų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamų priemonių. Kaip rodo praktika, būtent toks verslo skatinimas, siekiant padėti jauniems žmonėms įsilieti į darbo rinką, yra efektyviausias. Pavyzdžiui, "Sodros" duomenimis, pagal šią lengvatą per pirmuosius 3 šių metų mėnesius pirmą kartą buvo įdarbinti 27,8 tūkst. žmonių.

- Ką valstybė gali pasiūlyti jaunam žmogui, norinčiam pradėti verslą? Ar pasiteisino Jūsų vadovaujamos ir Finansų ministerijų iniciatyva įkurtas Verslumo skatinimo fondas?

- Pirmiausia reikėtų pagirti jaunimą - jis tikrai turi drąsių ir ambicingų idėjų, nori pradėti savo verslą ir tikrai aktyviai domisi galimybėmis gauti paramą. Vien tai, kad žmogus nori prisiimti atsakomybę ir kurti verslą, pridėtinę vertę savo valstybei, didinti jos konkurencingumą, rodo kokie verslūs, aktyvūs ir pilietiški yra jauni žmonės. Todėl valstybė juos turi ne tik morališkai palaikyti, bet ir skatinti.

Mes nuolat stengiamės priminti jauniems žmonėms, kad galimybių yra ir valstybė tikrai gali padėti jiems žengiant pirmuosius žingsnius verslo keliu.

Štai, pavyzdžiui, nuo to laiko, kai iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) pradėti teikti mikrokreditai - paskolos iki 86 tūkst. litų itin mažomis palūkanomis, t. y. nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki šių metų liepos 1 d., beveik 300 žmonių iki 29 metų gavo tokias paskolas, o vien tik pernai buvo sukurta 321 nauja darbo vieta, pasinaudojus šio projekto teikiamomis galimybėmis. Na, o per pirmuosius penkis šių metų mėnesius išduoti 93 mikrokreditai už 5,3 mln. litų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebimas aktyvesnis skolinimasis - išduota 31 proc. daugiau paskolų, o jų suma - 23 proc. didesnė nei 2011 m. pirmąjį pusmetį. Lyginant su praėjusių metų antruoju pusmečiu, augimas dar didesnis - 50 proc. daugiau paskolų ir 43 proc. didesnė jų suma.

Aktyviausiai iš šio fondo skolinasi mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo, grožio paslaugų, mašinų trumpalaikės nuomos, laisvalaikio organizavimo ir reklamos įmonės. 35 proc. paskolų suteikta jaunimui iki 29 m., 8 proc. - vyresniems nei 50 m. gyventojams, 6 proc. - bedarbiams. Šios gyventojų grupės yra prioritetinės skirstant VSF paramą.

O nuo šių metų pradžios taikoma dar viena lengvata imantiems mikrokreditus, - paskolų gavėjams kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų. Tai gana svari parama, ir jaunimas ja aktyviai naudojasi. Per visą VSF laikotarpį kompensuota beveik 278 tūkst. litų paskolų palūkanų. Be to, dalinis paskolų kompensavimas taikomas ir kitoms UAB INVEGA administruojamoms verslumo skatinimo priemonėms.

Dar viena laukianti naujovė - siekiant skatinti žmones, ypač jaunimą, aktyviau naudotis VSF teikiamomis galimybėmis ir palengvinti pradedantiesiems verslą įsitvirtinti rinkoje yra planuojama nauja priemonė - "Subsidijos verslumui skatinti", pagal kurią šio fondo paskolų gavėjams bus teikiamos subsidijos darbo užmokesčiui iš dalies kompensuoti.

- Kokias dar priemones esate numatę jaunimo užimtumui skatinti?

- Tokių priemonių iš tiesų yra nemažai. Verta paminėti, kad liepos 10-ąją pasirašiau įsakymą dėl finansavimo skyrimo Lietuvos darbo biržos projektui "Jaunimo užimtumo didinimas", kurio tikslas - padėti jaunam žmogui įsidarbinti, sudarant galimybes įgyti praktinių įgūdžių. Bendra projekto vertė - beveik 20 mln. litų ES lėšų. Planuojama, kad šio projekto metu ne mažiau kaip 6 tūkst. jaunuolių iki 29 metų bus įtraukti į darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemones. Na, o jaunuolių, įdarbintų per 6 mėnesius po dalyvavimo šiose remiamo įdarbinimo priemonėse, dalis sudarys ne mažiau kaip 50 proc.

Straipsnio puslapiai:

- Virginija Vervečkaitė

Elta

Close

Socdarbiečių fiasko: opozicija užkirto kelią atsiriekti dalį biudžeto

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nepasiekė savo – skubos tvarka bandant pritarti naujai partijų finansavimo tvarkai, opozicija balsavime nedalyvavo, todėl neužteko parlamentarų balsų. Tokį pat scenarijų opozicija pritaikė ir dėl ...

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas