D. Straussas–Kahnas: kaip suvaldyti ekonomiką?

(Puslapis 1 iš 2)


Dominique’as Straussas–Kahnas / Project-syndicate.org

2010-12-29 09:47

Per paskutinį šio amžiaus ketvirtį pasaulio ekonomika ,,išsitempė“ nuo stabilaus augimo iki žemos infliacijos.

Vadinamasis didysis santūrumas neleido daugumai politikų suvaldyti ekonomikos ir susitvarkyti su finansų krizėmis. Tačiau, kai „didysis santūrumas“ peraugo į ,,didįjį nuosmukį“, lemtingos visuotinio mąstymo klaidos iškilo į dienos šviesą. Pamatėme, kaip prastai mes suvokiame ryšį tarp finansų sistemos ir platesnio masto ekonomikos, taip pat ryšius tarp valstybių.

Šiandien politikai ieško naujų sprendimų, kaip suvaldyti ekonomiką 2011 metais ir vėliau. Ateityje geresnis ryšių tarp valstybių suvokimas bus esminis veiksnys, skatinsiantis ekonomikos augimą ir mažinsiantis naujų krizių pavojų. Ne ką mažiau svarbus bus ir supratimas, kad veikdami kartu mes galime sukurti sėkmingesnę ir stabilesnę pasaulinę ekonomiką, kuri suteiktų naudos visoms valstybėms.

Leiskite man išdėstyti, ką tai reiškia trims politikos tikslams: sukurti tvirtesnį ir saugesnį finansų sektorių, pasiekti labiau subalansuotą ir stabilesnį augimą ir suvaldyti didžiulius ir nepastovius kapitalo srautus.

Stipresnė ir saugesnė finansų sistema – sėkmingos ekonomikos pamatas. Tai reikalauja tvirtos kontrolės ir protingo finansų rinkų ir institucijų suvaržymo. Norint užtikrinti, kad visi žaidžia pagal taisykles, reikia prižiūrėti finansų institucijas.

Dabar, net ir sukūrus geriausias taisykles ir tobulai prižiūrint, vis dar kyla krizių. Būtent todėl mums reikia efektyvaus sprendimų mechanizmo, kad galėtume susitvarkyti su į bėdą patekusiomis institucijomis. Galiausiai mums reikia visa apimančios struktūros, kuri suvaldytų riziką finansų rinkose.

Mes jau supratome, kad siekiant klestėti, augimas turi būti pusiausvyras. Nacionalinių lygiu tam reikia priemonių, kurios apsaugotų nuo vieno sektoriaus pertekliaus. Pasauliniu lygiu tam reikia geresnio augimo pasiskirstymo tarp valstybių, jei tikrai norime išvengti destabilizuojančių veiksnių.

Krizė parodė žemą valstybės skolos ir deficito išlaikymo vertę. Šalys, turinčios tvarius valstybės finansus, turi daugiau erdvės atlaikyti ekonomikos krizių poveikį. Tačiau ,,didysis nuosmukis“ daugelyje šalių paskatino valstybių skolų ir deficitų augimą.

Kaip greitai turi būti pradėtas fiskalinis taupymas ir pasiektas balansas tarp didesnių mokesčių ir mažesnių išlaidų – priklausys nuo valstybės. Tačiau bendras fiskalinės politikos tikslas turi būti išliekančio vidutinio laikotarpio augimo palaikymas ir naujų darbo vietų kūrimas.

Dar viena svarbi problema – pajamų paskirstymas. Prieš krizę daugelyje valstybių išryškėjo nelygybė, dėl kurios buvo nerimą keliančių socialinio susitelkimo pasekmių. Auganti nelygybė taip pat galėjo padidinti pažeidžiamumą.

Kalbant tarptautiniu mastu, labai svarbu geriau suvokti, kaip vienoje šalyje priimti politiniai sprendimai paveikia kitas valstybes. Toks požiūris labai svarbus „G–20“ valstybių mėginimuose pasiekti tvirtą, stabilų ir subalansuotą pasaulinį augimą. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat remiasi šiuo požiūriu, todėl aktyviau veikia pateikdamas ataskaitas apie Kiniją, euro zoną, Japoniją, Jungtinę Karalystę ir JAV.

Straipsnio puslapiai:

- Dominique’as Straussas–Kahnas

Project-syndicate.org

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas