Dainius Vilčinskas: Lietuvoje steigiasi finansavimo alternatyvos, kokios jos?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Baltijos bankininkystės verslo klientų kompetencijos centro vadovas Dainius Vilčinskas

2016-05-18 16:17

Tokioje mažoje ir bręstančioje finansų rinkoje kaip Lietuva, šiuo metu veikia net kelios tarpusavio skolinimo platformos. Jos populiarėja ir tarp norinčiųjų pasiskolinti, ir tarp ieškančiųjų papildomų investavimo būdų. Tarpusavio skolinimo platformos vis dažniau tampa alternatyva tiems gyventojams, kurie siekia refinansuoti turimą brangesnį kreditą ar restruktūrizuoti savo skolas. Taip pat šiuo būdu dažnai skolinamasi vartojimo reikmėms: būsto remontui, automobilio įsigijimui ir panašiai.

Tačiau tai neišsprendžia alternatyvos verslo finansavimui trūkumo. Tokios alternatyvos, kuri suteiktų papildomų galimybių rizikingam jaunam verslui, kurio paprastai nekredituoja tradicinė bankininkystė. Pasaulyje sėkmingai veikiantis ir populiarėjantis sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) – sveikintinas ir laukiamas reiškinys Lietuvoje. Ypač jei idėja mūsų šalyje pritaptų su visais jai būdingais privalumais ‒ greičiu, lankstumu ir tolerancija didelei rizikai, o trūkumai ir rizikos būtų minimizuoti ir valdomi.

Labai svarbu, kad rizikingos idėjos, neturinčios pradinio kapitalo, lėšų verslo plėtrai galėtų gauti pasitelkusios sutelktinį finansavimą. Juo labiau, kad tokiu atveju be galimybės gauti finansavimą verslo idėjai, smulkusis verslas gautų ir nefinansinės naudos. Tai puiki priemonė patikrinti idėją ar projektą, įvertinti rinkos požiūrį į naują sumanymą, išsiaiškinti, ar siūloma paslauga arba prekė turėtų savo rinką.

Visgi galvojant apie visos šalies rinkos dalyvių „finansinę sveikatą“, šioms platformoms turėtų būti taikomi panašūs reikalavimai kaip ir kitoms kredito institucijoms ‒ bankams, kredito unijoms, greitųjų kreditų bendrovėms. Besiskolinantieji turėtų matyti galutinę paslaugos kainą ir aiškiai apibrėžtas visas skolinimosi sąlygas ir terminus. O skolinantiems arba kitaip – investuojantiems – turėtų būti aiškiai ir skaidriai pateikiami istoriniai skolinimo nuostoliai, įvardinama prisiimama rizika, paaiškinta, kaip skolinimo platforma įsipareigoja padengti nuostolius, koks yra darbo su nemokiais klientais mechanizmas.

Vertinant Lietuvos rinkos dydį, šiuo metu čia jau veikia sąlyginai daug tokio skolinimo platformų. Todėl tikėtina, kad ateityje jų skaičius gali mažėti. Dėl to nemažiau svarbus ir platformų veiklos tęstinumo planas, kuris suteiktų investuotojams ir paskolų gavėjams pakankamą jų interesų apsaugą.

Vienas svarbiausių tokio skolinimo iššūkių yra rizikos vertinimo kokybė. Kol kas privalomas tokių platformų įstatinis 40 tūkst. eurų kapitalas, lyginant su tokių platformų inicijuojama sandorių verte, yra gana menkas. Todėl norint, kad būtų apsaugoti skolinančiųjų interesai, reikalingas tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo reguliavimas bei aktyvi veiklos priežiūra.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas