Dainius Vilčinskas: Lietuvoje steigiasi finansavimo alternatyvos, kokios jos?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Baltijos bankininkystės verslo klientų kompetencijos centro vadovas Dainius Vilčinskas

2016-05-18 16:17

Tokioje mažoje ir bręstančioje finansų rinkoje kaip Lietuva, šiuo metu veikia net kelios tarpusavio skolinimo platformos. Jos populiarėja ir tarp norinčiųjų pasiskolinti, ir tarp ieškančiųjų papildomų investavimo būdų. Tarpusavio skolinimo platformos vis dažniau tampa alternatyva tiems gyventojams, kurie siekia refinansuoti turimą brangesnį kreditą ar restruktūrizuoti savo skolas. Taip pat šiuo būdu dažnai skolinamasi vartojimo reikmėms: būsto remontui, automobilio įsigijimui ir panašiai.

Tačiau tai neišsprendžia alternatyvos verslo finansavimui trūkumo. Tokios alternatyvos, kuri suteiktų papildomų galimybių rizikingam jaunam verslui, kurio paprastai nekredituoja tradicinė bankininkystė. Pasaulyje sėkmingai veikiantis ir populiarėjantis sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) – sveikintinas ir laukiamas reiškinys Lietuvoje. Ypač jei idėja mūsų šalyje pritaptų su visais jai būdingais privalumais ‒ greičiu, lankstumu ir tolerancija didelei rizikai, o trūkumai ir rizikos būtų minimizuoti ir valdomi.

Labai svarbu, kad rizikingos idėjos, neturinčios pradinio kapitalo, lėšų verslo plėtrai galėtų gauti pasitelkusios sutelktinį finansavimą. Juo labiau, kad tokiu atveju be galimybės gauti finansavimą verslo idėjai, smulkusis verslas gautų ir nefinansinės naudos. Tai puiki priemonė patikrinti idėją ar projektą, įvertinti rinkos požiūrį į naują sumanymą, išsiaiškinti, ar siūloma paslauga arba prekė turėtų savo rinką.

Visgi galvojant apie visos šalies rinkos dalyvių „finansinę sveikatą“, šioms platformoms turėtų būti taikomi panašūs reikalavimai kaip ir kitoms kredito institucijoms ‒ bankams, kredito unijoms, greitųjų kreditų bendrovėms. Besiskolinantieji turėtų matyti galutinę paslaugos kainą ir aiškiai apibrėžtas visas skolinimosi sąlygas ir terminus. O skolinantiems arba kitaip – investuojantiems – turėtų būti aiškiai ir skaidriai pateikiami istoriniai skolinimo nuostoliai, įvardinama prisiimama rizika, paaiškinta, kaip skolinimo platforma įsipareigoja padengti nuostolius, koks yra darbo su nemokiais klientais mechanizmas.

Vertinant Lietuvos rinkos dydį, šiuo metu čia jau veikia sąlyginai daug tokio skolinimo platformų. Todėl tikėtina, kad ateityje jų skaičius gali mažėti. Dėl to nemažiau svarbus ir platformų veiklos tęstinumo planas, kuris suteiktų investuotojams ir paskolų gavėjams pakankamą jų interesų apsaugą.

Vienas svarbiausių tokio skolinimo iššūkių yra rizikos vertinimo kokybė. Kol kas privalomas tokių platformų įstatinis 40 tūkst. eurų kapitalas, lyginant su tokių platformų inicijuojama sandorių verte, yra gana menkas. Todėl norint, kad būtų apsaugoti skolinančiųjų interesai, reikalingas tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo reguliavimas bei aktyvi veiklos priežiūra.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas