Dainius Vilčinskas: Lietuvoje steigiasi finansavimo alternatyvos, kokios jos?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Baltijos bankininkystės verslo klientų kompetencijos centro vadovas Dainius Vilčinskas

2016-05-18 16:17

Tokioje mažoje ir bręstančioje finansų rinkoje kaip Lietuva, šiuo metu veikia net kelios tarpusavio skolinimo platformos. Jos populiarėja ir tarp norinčiųjų pasiskolinti, ir tarp ieškančiųjų papildomų investavimo būdų. Tarpusavio skolinimo platformos vis dažniau tampa alternatyva tiems gyventojams, kurie siekia refinansuoti turimą brangesnį kreditą ar restruktūrizuoti savo skolas. Taip pat šiuo būdu dažnai skolinamasi vartojimo reikmėms: būsto remontui, automobilio įsigijimui ir panašiai.

Tačiau tai neišsprendžia alternatyvos verslo finansavimui trūkumo. Tokios alternatyvos, kuri suteiktų papildomų galimybių rizikingam jaunam verslui, kurio paprastai nekredituoja tradicinė bankininkystė. Pasaulyje sėkmingai veikiantis ir populiarėjantis sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) – sveikintinas ir laukiamas reiškinys Lietuvoje. Ypač jei idėja mūsų šalyje pritaptų su visais jai būdingais privalumais ‒ greičiu, lankstumu ir tolerancija didelei rizikai, o trūkumai ir rizikos būtų minimizuoti ir valdomi.

Labai svarbu, kad rizikingos idėjos, neturinčios pradinio kapitalo, lėšų verslo plėtrai galėtų gauti pasitelkusios sutelktinį finansavimą. Juo labiau, kad tokiu atveju be galimybės gauti finansavimą verslo idėjai, smulkusis verslas gautų ir nefinansinės naudos. Tai puiki priemonė patikrinti idėją ar projektą, įvertinti rinkos požiūrį į naują sumanymą, išsiaiškinti, ar siūloma paslauga arba prekė turėtų savo rinką.

Visgi galvojant apie visos šalies rinkos dalyvių „finansinę sveikatą“, šioms platformoms turėtų būti taikomi panašūs reikalavimai kaip ir kitoms kredito institucijoms ‒ bankams, kredito unijoms, greitųjų kreditų bendrovėms. Besiskolinantieji turėtų matyti galutinę paslaugos kainą ir aiškiai apibrėžtas visas skolinimosi sąlygas ir terminus. O skolinantiems arba kitaip – investuojantiems – turėtų būti aiškiai ir skaidriai pateikiami istoriniai skolinimo nuostoliai, įvardinama prisiimama rizika, paaiškinta, kaip skolinimo platforma įsipareigoja padengti nuostolius, koks yra darbo su nemokiais klientais mechanizmas.

Vertinant Lietuvos rinkos dydį, šiuo metu čia jau veikia sąlyginai daug tokio skolinimo platformų. Todėl tikėtina, kad ateityje jų skaičius gali mažėti. Dėl to nemažiau svarbus ir platformų veiklos tęstinumo planas, kuris suteiktų investuotojams ir paskolų gavėjams pakankamą jų interesų apsaugą.

Vienas svarbiausių tokio skolinimo iššūkių yra rizikos vertinimo kokybė. Kol kas privalomas tokių platformų įstatinis 40 tūkst. eurų kapitalas, lyginant su tokių platformų inicijuojama sandorių verte, yra gana menkas. Todėl norint, kad būtų apsaugoti skolinančiųjų interesai, reikalingas tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo reguliavimas bei aktyvi veiklos priežiūra.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas